Pasak M. Morawieckio, tokiu būdu ketinama išsaugoti 120 tūkst. stovyklos aukų, tarp kurių buvo daug lenkų intelektualų, atminimą.
1938 metais pastatyta Mauthauzeno-Guzeno stovykla buvo pirmoji, kurią Trečiasis Reichas įsteigė savo okupuotose šalyse. Iki 1945 metų, kai ją išvadavo Sąjungininkų kariai, ten buvo kalinama apie 335 tūkst. žmonių, laikytų baisiomis sąlygomis, lėmusiomis daugelio jų žūtį. Tarp kalinių buvo nacizmo kritikų, komunistų, homoseksualų, lenkų intelektualų, ispanų ir rusų karo belaisvių.
Lenkijos vyriausybė, skirianti daug dėmesio istorijos klausimams, mano, kad būsto plėtros darbai ir įmonių veikla dalyje komplekso teritorijos yra nederama. Varšuva pasiūlė išpirkti buvusią stovyklą iš Austrijos, kad būtų galima išsaugoti ją būsimoms kartoms, pažymėjo M. Morawieckis, bet nepaaiškino, kaip galėtų atrodyti pardavimo procesas.
„Negalime leisti, kad ši buvusi naikinimo stovykla būtų paversta kažkokia vieta, kurios neverta įamžinti“, – pareiškė lenkų premjeras.
M. Morawieckis kalbėjo kitoje buvusioje nacistinės Vokietijos koncentracijos stovykloje Aušvice-Birkenau, kur kartu su juo pirmą kartą lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Trečiasis Reichas 1940 metais pastatė šią stovyklą okupuotoje Lenkijoje ir iki 1945 metų sunaikino ten apie 1,1 mln. žmonių, daugiausia Europos žydų.
