Pasak Lenkijos, migracijos krizę surežisavo Rusija ir Baltarusija.
Gegužės 28 dieną kariui Mateuszui Sitekui peiliu į krūtinę pro tarpą pasienio tvoroje smogė migrantas. Birželio 6 dieną, praėjus daugiau nei savaitei, karys dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje.
M. Sitekas palaidotas gimtajame Novy Lubelio kaime centrinėje Lenkijoje. Lenkijos kariuomenės lauko katedroje Varšuvoje jo garbei buvo aukojamos specialios mišios.
Lenkijos Seimo pirmininkas Szymonas Holownia paprašė parlamentarų „pagerbti šio jauno didvyrio auką“, sakydamas, kad jį „užpuolė banditas“.
„Garbė ir šlovė didvyriams!“ – parlamente sušuko kai kurie įstatymų leidėjai.
Kario mirtis sustiprino nesaugumo jausmą, kuris ir taip yra padidėjęs dėl Rusijos karo prieš Ukrainą prie rytinės Lenkijos sienos.
Baltarusijos pasienio krizė prasidėjo 2021 metais, kai prie rytinės Europos Sąjungos sienos pradėjo plūsti migrantai, vykstantys per Baltarusiją ir bandantys patekti į bloko valstybes nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją.
Lenkija ir kitų ES šalių vyriausybės kaltina autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką naudojant migrantus kaip ginklą ir siekiant destabilizuoti bloką. Jis vilioja nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje bėgančius žmones į savo šalį žadėdamas, kad taip jie lengviau pateks į ES nei pavojingesniais maršrutais per Viduržemio jūrą.
Pastaruoju metu jaučiama vis didesnė grėsmė. Lenkija teigia, kad pastebi aktyvesnę Rusijos ir Baltarusijos saugumo pajėgų veiklą ir didėjančią agresiją pasienyje.
Po išpuolio prieš karį Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė paskelbė, kad pasienyje su Baltarusija bus atkurta buferinė zona, į kurią draudžiama patekti. Taip bus siekiama atgrasyti nelegalius migrantus nuo atvykimo į šalį.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad buferinė zona įsigalios ketvirtadienį.
Pabėgėlių teisių gynėjai kritikavo planus atkurti buferinę zoną, sakydami, kad dėl to jie negalės padėti sieną kirtusiems migrantams, atsidūrusiems pelkėse ir miškuose be maisto ir medicininės pagalbos.
