„Karas Ukrainoje verčia mus ginkluotis dar greičiau. Todėl šiemet imsimės precedento neturinčių pastangų: 4 proc. BVP Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Mateuszas Morawieckis.
Praėjusią savaitę parlamentas patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame kariuomenei numatyta 97,4 mlrd. zlotų (20,7 mlrd. eurų), t. y. 3 proc. BVP; šį biudžetą dar turi pasirašyti prezidentas.
Remiantis Aljanso duomenimis, 2022 metais Lenkija kariuomenei išleido 2,4 proc. savo BVP, o tai buvo trečias didžiausias procentas tarp NATO šalių.
NATO yra nustačiusi, kad jos narių išlaidos gynybai turi sudaryti bent 2 proc. BVP.
Išlaidų gynybai padidinimas iki 4 proc. „gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas... tarp visų NATO šalių“, sakė M. Morawieckis, nedetalizuodamas, kaip tai bus finansuojama.
Kitos Europos šalys taip pat paskelbė didinančios savo kariuomenių biudžetus po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.
Lenkija, kuri taip pat yra Europos Sąjungos narė, pastaraisiais mėnesiais pasirašė keletą ginkluotės sutarčių, kad padidintų savo gynybinius pajėgumus.
Anksčiau sausį vyriausybė pritarė 116 tankų „Abrams“ iš Jungtinių Valstijų pirkimui, kurie vėliau šiais metais turėtų atvykti į Lenkiją pagal 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorį.
Pernai Varšuva nusipirko dar 250 „Abrams“ tankų, kurie turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.
Gruodį Lenkija gavo pirmąją iš Pietų Korėjos įsigytų tankų ir haubicų siuntą.
Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.
Varšuva taip pat įsigijo 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais.
