M. Morawieckis pareiškė, kad Izraelio sprendimas atšaukti konsultacijoms savo reikalų patikėtinį yra „nepagrįstas ir neatsakingas, ir apkaltino šios šalies vyriausybę prioritetą teikiant „partijos interesams“.
„Nė vienas, kuris žino tiesą apie Holokaustą ir Lenkijos kančias Antrojo pasaulinio karo metu, negali sutikti su tokiu politikos vykdymo būdu“, – sakė jis feisbuke.
M. Morawieckis perspėjo, kad minimas Izraelio žingsnis „padidins neapykantą Lenkijai ir lenkams“, ir sakė, kad lenkų ambasadoriaus Izraelyje vaikai bus pargabenti į Lenkiją.
„Jeigu Izraelio vyriausybė ir toliau taip puls Lenkiją, tai turės labai neigiamos įtakos mūsų santykiams tiek dvišaliu, tiek tarptautiniu mastu“, – sakė jis.
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) savo ruožtu atsakė, kad „neigiamas poveikis mūsų ryšiams prasidėjo tuo momentu, kai Lenkija nusprendė pradėti priiminėti įstatymus, skirtus pakenkti Holokausto ir žydų tautos atminimui“.
„Jau praėjo tie laikai, kai lenkai be pasekmių kenkė žydams“, – sakė jis ir pridūrė, kad Izraelis „neketina užmerkti akių prieš gėdingą antidemokratinės Lenkijos vyriausybės elgesį“.
„Amoralus, antisemitinis įstatymas“
Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto. Daugelis jų susijusios su kadaise klestėjusia Lenkijos žydų bendruomene.
Kadangi didžioji dalis turto buvo konfiskuota komunistinės eros laikotarpiu po karo, įstatymas faktiškai užkirs kelią daugeliui galimų pretenzijų.
Vyriausybės teigimu, tas teisės aktas stiprins teisinį saugumą nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau kritikai sako, kad tai neteisinga žmonėms, turintiems teisėtų pretenzijų, įskaitant išgyvenusius Holokaustą ir jų šeimas.
Šeštadienį Y. Lapidas pareiškė, kad Lenkija priėmė „amoralų, antisemitinį įstatymą“, ir nurodė, jog naujas ambasadorius, kuris turėjo išvykti į Varšuvą, kol kas liks Izraelyje.
Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) savo ruožtu pasmerkė minimą teisės aktą ir sakė, kad jis demonstruoja „gėdingą panieką Holokausto atminimui“.
„Tai rimta priemonė, kuriai Izraelis negali likti abejingas“, – sakoma jo pareiškime.
Y. Lapidas taip pat sakė, kad jo ministerija rekomenduos lenkų pasiuntiniui Izraelyje, kuris šiuo metu atostogauja, „tęsti savo atostogas savo šalyje“.
„Jis turėtų išnaudoti savo turimą laiką aiškindamas lenkams Holokausto reikšmę izraeliečiams“, – pareiškė Izraelio diplomatijos vadovas.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai.
Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies.
Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes daugelis jų po karo per vėlai pateikė pretenzijas.
Kitaip nei kai kurios jos kaimynės, Lenkija neturi priėmusi išsamaus įstatymo dėl konfiskuoto turto kompensavimo, o M. Morawieckis pareiškė, kad jo šalis „nemokės už Vokietijos nusikaltimus“.
