„Leninas atsako į visus klausimus“. Šie žodžiai iš kūrinio, kurį sovietiniais laikais mokykloje turėjo perskaityti visi, dabartiniam Rusijos ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui nėra tik abstrakcija.
Kiekvienais savo prezidentavimo metais V. Putinas atsakydavo į klausimus, kuriuos jam užduodavo šalies gyventojai, žiūrintys televiziją, klausantys radiją ar susirinkę į specialiai šiam įvykiui paruoštus regioninius centrus. Būdavo rengiama kasmetinė klausimų-atsakymų laida.
Dalis šių specialių šou suteikė gerą humoro dozę. Štai vienais metais mergaitė iš Tolimųjų Rytų miesto Birobidžano pasiskundė prezidentui V. Putinui, kad jos miesto centrinėje aikštėje nėra tikros kalėdinės eglutės. Iš tiesų ta eglutė aikštėje jau buvo, tačiau miesto valdžia, išgirdusi V. Putino pažadą išspręsti šį klausimą, suskubo pastatyti dar vieną kalėdinį medį. Tais metais Birobidžanas turėjo net dvi Kalėdų eglutes – vieną dovanotą gubernatoriaus, o kitą – prezidento.
Šių metų atsakymų į klausimus laida buvo įdomi tuo atžvilgiu, kad tai buvo pirmas kartas, kai V. Putinas į eilinių rusų užduodamus klausimus atsakinėjo jau būdamas vyriausybės vadovu. Anksčiau buvo kalbų, kad galbūt šią tradiciją iš V. Putino rankų perims jo įpėdinis prezidento kėdėje Dmitrijus Medvedevas, tačiau, pasilikdamas šią teisę sau, V. Putinas parodė, kad politinio gyvenimo taisykles šalyje vis dar diktuoja būtent jis.
Tačiau, pristatydamas save kaip lyderį, V. Putinas prisiima ir didelę atsakomybę, ypač šiais sunkiais laikais. Eilinio ruso akyse V. Putinas prisiima atsakomybę už socialines problemas ir kitas negandas, kurias sukelia šiuo metu Rusijoje vykstanti ekonominė ir finansinė krizė. Kartais atrodė, kad V. Putinas siekia ir toliau būti televiziniu prezidentu: jis atsakinėjo į klausimus apie santykius su Ukraina, Gruzija ir JAV. Tačiau tuo pačiu metu jis buvo priverstas būti ir televiziniu ministru pirmininku bei atsakinėti į klausimus apie infliaciją, bankrutuojančius verslus ir pan.
Nors jis ir toliau tęsė ir tęsė savo pažadus, kaip kad darydavo ir anksčiau, kai barelis naftos vis dar kainavo 150 dolerių, tačiau dabar jis jau vis dažniau prie savo pažadų turėdavo pridėti frazę „reikia pažiūrėti, ar mes tam turime pakankamai pinigų“. Anksčiau V. Putinas galėjo tik vaidinti gerąjį carą ir tenkinti visų prašančiųjų norus. Dabar jis turi veikti kaip profesionalus vyriausybės, susiduriančios su sunkiais pasirinkimais, vadovas. Rusiška posovietinė tradicija numatė, kad gerąjį carą vaidinantis prezidentas, iškilus sunkumams, paprasčiausiai atleidžia ministrą pirmininką ir jam suverčia visą kaltę. Kas bus laikomas atsakingu dabar, jei V. Putinas nepajėgs įgyvendinti visų savo duotų pažadų?
Būtent tai yra pagrindinė šių metų televizijos šou, kurio metu V. Putinas atsakinėjo į klausimus, intriga. Ši intriga kelia ir klausimą dėl Rusijos politikos ateities. Rusijos valstybė prisižadėjo pakelti valstybiniame sektoriuje dirbančių tarnautojų algas, pensijas ir įvykdyti daug kitų pažadų visuomenei. V. Putinas teigia, kad šių pažadų nebus atsisakyta.
Jei kils problemų dėl šių pažadų įgyvendinimo, kas bus laikomas atpirkimo ožiu? Ar V. Putinas kaltins biurokratus, ar patys biurokratai kaltins V. Putiną?
Rusijos valstybės iždas dar toli gražu nėra tuščias, o V. Putinas naudojasi galimybę tęsti savo prisiimtą tautos tėvo vaidmenį. Tačiau galbūt šis darbas yra žymiai patrauklesnis nei sunki užduotis spręsti ekonominę krizę neišsivysčiusioje šalyje. O šios krizės šaknys būtent ir glūdi V. Putino prezidentavimo eroje.
