Tragiškos bendrovių „Malaysia Airlines“ ir „AirAsia“ lainerių katastrofos buvo precedento neturinčiu mastu nušviečiamos pasaulio televizijoje ir internete, priversdamos potencialius keleivius pripažinti bauginančią tiesą – kad lėktuvai kai kada gali būti numušti arba tiesiog dingti.
Tie įvykiai paskatino pirmąkart per daugelį metų pasaulio mastu peržiūrėti aviacijos saugumo taisykles, o skraidyti bijantys žmonės įgijo naujų priežasčių prieš pakylant lėktuvui.
„Man niekada nepatikdavo skraidyti, bet dabar tai tapo tikra kankyne“, – sakė Bankoke gyvenanti kanadietė verslininkę Marie Lefebvre (Mari Lefevr), kuriai tenka dažnai keliauti darbo reikalais. Dabar ji prieš skrydį retkarčiais išgeria raminamųjų.
„Blogiausia – tas bejėgiškumo jausmas. Kai kurie dalykai šiais metais buvo šiurpinantys“, – pridūrė ji.
Pirmasis iš jų buvo „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lėktuvo tragedija. To lainerio dingimas be jokių pėdsakų tapo viena iš didžiausių aviacijos mįslių, neretai prilyginama JAV aviatorės Amelios Earhart (Amelijos Erhart) lėktuvo dingimui praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje.
Laineris „Boeing 777“, skraidinęs 239 žmones, dingo kovo 8-ąją – po to kai jo ryšių sistemos tikriausiai buvo sąmoningai išjungtos. Iki šiol nežinoma, ar tą katastrofą nulėmė koks nors nelaimingas atsitikimas, užgrobimas, ličio baterijų užsiliepsnojimas bagažo skyriuje arba kitos mažiau tikėtinos priežastys.
Keturiais mėnesiais vėliau tos pačios bendrovės reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas skrisdamas virš rytų Ukrainos. Ta katastrofa, pareikalavusi visų 298 keleivių ir įgulos narių gyvybių, pakurstė pasaulinio masto konfrontaciją, kai Vakarų šalys apkaltino Rusijos palaikomus sukilėlius numušus lainerį raketa „žemė oras“.
Kitą savaitę po to incidento per audrą Taivano sąsiauryje sudužo oro bendrovės „TransAsia Airways“ lėktuvas, o Malyje dėl iki šiol nežinomų priežasčių nukrito bendrovės „Air Algerie“ 5017-ojo reiso laineris. Abi tos katastrofos, nusinešusios iš viso 164 žmonių gyvybes, sukėlė įspūdį, kad lėktuvai tiesiog krenta iš dangaus.
Pragaištingus metus vainikavo sekmadienį įvykusi 162 žmones iš Indonezijos miesto Surabajos į Singapūrą skraidinusio „AirAsia“ lėktuvo katastrofa Javos jūroje netoli Borneo salos krantų.
Ryšys su tuo laineriu buvo prarastas, kai jis įskrido į audros zoną, o antradienį gelbėtojai jūroje rado lėktuvo nuolaužų bei žuvusiųjų kūnų.
Rekordiškai mažas avarijų skaičius
Ironiška, tačiau 2014-ieji pratęsė ilgametę didėjančio skrydžių saugumo tendenciją.
Šiais metais žmonių gyvybių nusinešusių komercinių keleivinių skrydžių buvo rekordiškai mažai – tik septyni, neskaitant „AirAsia“ lainerio sudužimo ir pranešimo apie Kongo Demokratinėje Respublikoje praeitą sekmadienį nukritusį lainerį, nurodė Nyderlanduose įsikūręs portalas „Aviation Safety Network“, renkantis informaciją apie aviacijos katastrofas. Šis skaičius atrodo itin mažas, žinant, kad kasmet įvyksta milijonai reisų ir perskraidinama milijardai keleivių.
Praeitais metais tokių incidentų buvo 15, o per visą laikotarpį nuo 1946-ųjų kasmet įvykdavo vidutiniškai po 32 katastrofas.
„Dabar (skrydžiai) tapo tokie saugūs, kad incidentai atrodo labiau mįslingi ir sukrečiantys – nes katastrofos gali įvykti tik nepaprastai retomis aplinkybėmis“, – Džakartoje dirbantis aviacijos konsultantas Gerry Soejatmanas (Džeris Sudžatmanas) sakė dar prieš dingstant „AirAsia“ laineriui.
„Štai kodėl šie metai padarė tokį poveikį. Avarijos yra tokios retos, kad galime išpūsti tas, kurios įvyksta“, – aiškino jis.
Tačiau šiemet įvykusių katastrofų aukų skaičius (762) buvo didžiausias per pastaruosius ketverius metus ir dar gali padidėti bent iki 924, jeigu bus nustatyta, kad žuvo visi žmonės, skridę „AirAsia“ lėktuvu.
Praeitais metais civilinės keleivinės aviacijos katastrofų aukų skaičius buvo rekordiškai mažas – 224 žuvusieji.
Kad ir kokias šiurpias pranešimų antraštes skelbtų žiniasklaida, oro bendrovių keleivių skaičius nesumažėjo.
Nuo sausio iki spalio bendras keleivių nuskristas atstumas padidėjo 5,8 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, šį mėnesį paskelbė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Prognozuojama, kad ateinančiais metais oro susisiekimo mastai irgi bus įspūdingi.
Kita vertus, staigus ir neišaiškintas MH370 reiso lainerio dingimas metė iššūkį įsivaizdavimui apie šiuolaikinį glaudžiais ryšiais apjungtą ir budriai stebimą pasaulį.
Tikimasi, kad aviacijos agentūros artimiausiu metu paskelbs naujus tarptautinius skrydžių sekimo standartus, siekiant išvengti tokių incidentų pasikartojimo.
Pagal naujas taisykles gali būti numatyta būtinybė kas minutę fiksuoti orlaivio padėtį, įvykus netikėtam kurso pasikeitimui, ir kas 15 min. – įprastu skrydžio režimu. Šiuo metu lėktuvų koordinatės paprastai fiksuojamos kas pusvalandį.
Po MH370 katastrofos paaiškėjęs faktas, kad skrydžiai nėra nuolat stebimi, „daugeliui buvo staigmena“, sakė Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos vadovas Raymondas Benjaminas (Reimondas Bendžaminas).
„Tačiau dabar esame sutarę su pramone sukurti viso eismo pasaulinės stebėsenos sistemą, kad pagerintume reagavimą panašiais atvejais, ypač organizuojant paieškas ir gelbėjimą įvykus avarijai“, – pareigūnas sakė prieš „AirAsia“ lainerio katastrofą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
