„Visų pirma, šis maištas pasėjo abejonių tarp Rusijos karininkų dėl sėkmingo karo pabaigos. Dabar Ukrainos saugumo tarnybai ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktoratui bus lengviau užverbuoti okupantus. Todėl maištas mums neabejotinai padėjo“, – kalbėjo T. Berezovecas.
Politologas taip pat pabrėžė, kad Rusijoje tikrai bus dar bandymų įvykdyti karinį perversmą.
„Tai buvo pirmas bandymas, kuris net nepasiekė kulminacijos. Negali būti, kad tokių bandymų nebus daugiau. Jei jau toks scenarijus prasidėjo, tai bus antras bandymas, o gal ir trečias. Ši istorija tęsis, nes patys „vagneriečiai“ nusprendė sustabdyti žygį į Maskvą“, – kalbėjo jis.
T. Berezovecas tvirtino, kad jam nesunku įsivaizduoti kitas „Rusijos sukilėlių“ atakas prieš Voronežą, Donecką ar Luhanską.
„Į Maskvą jie gali ir nebevažiuoti, bet gali įžengti į Donecką ir pradėti plėšikauti. Apiplėšti turgus ir išžudyti vadinamąją liaudies miliciją arba Nacionalinę gvardiją“, – sakė T. Berezovecas.
Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.
Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.
Po masinių verbavimų Rusijoje „Wagner“ suvaidino svarbų vaidmenį pernai vasarį Maskvos pradėtame plataus masto kare Ukrainoje, užimant kelis Rytų Ukrainos miestus, įskaitant Bachmutą.
