„Mokėti valstybinę kalbą ir ja kalbėti reiškia pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Mokėti kitas kalbas ir jomis kalbėti reiškia kultūrą“, sakoma laiške, kurį pasirašė žydų religinės bendruomenės „Šamir“ rabinas Menahemsas Barkahansas.
Jis pabrėžia esąs didžiai apolitiškas žmogus ir net nebalsavęs per ankstesnius rinkimus. Tačiau dabar, rabino nuomone, Latvija išgyvena vieną svarbiausių jos raidos etapų, o valstybinės kalbos ir šalies identiteto klausimas yra ypač svarbus.
M. Barkahansas savo laiške remiasi žydų tautos istorija ir judėjų tikėjimo dogmomis ir teigia, kad žmonės turi teisę į savitumą, tačiau jie privalo laikytis valstybės, kurioje gyvena, įstatymų.
Rabinas taip pat žada tokius savo įsitikinimus kuo plačiau paskleisti tarp savo bendruomenės narių.
Premjeras V. Dombrovskis padėkojo rabinui M. Barkahansui už supratingumą ir paramą pastangoms sustiprinti šalies latviškąją tapatybę, taip pat dar kartą pakvietė Latvijos gyventojus dalyvauti referendume dėl kalbos vasario 18 dieną.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų Latvijos Seimas privalėjo paskelbti referendumą dėl rusų kaip antros valstybinės kalbos Latvijoje.
Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų, o buvo surinkta kiek daugiau nei 12 proc. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Maždaug trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).
Taip pat skaitykite: