Užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas sakė BNS, jog yra tikimybė, kad sutartį pasirašyti galėtų premjeras Aigaras Kalvytis, prezidentė Vaira Vykė-Freiberga arba jis pats. "Svarbiausia dabar - kaip pasielgs prezidentė", - pridūrė ministras.
Kaip ir praėjusį ketvirtadienį, kai įstatymo projektas buvo svarstomas pirmą kartą, Seimo plenariniame posėdyje užvirė gyva diskusija dėl Liaudies partijos pasiūlyto varianto įgalioti vyriausybę pasirašyti 1997 metais parafuotą sienos sutartį su Rusija.
Kai kurie deputatai nuogąstavo dėl galimos tolesnės įvykių raidos sakydami, jog vėliau Rusija ar kokios politinės jėgos gali pareikalauti, kad Latvijoje būtų dvi valstybinės kalbos ar kad ne piliečiams būtų suteiktas piliečių statusas.
Į tai A. Pabrikas atsakė: "Jei bus tokia vyriausybė ir tokie ministrai, kaip dabar, kalbėti apie dvikalbystę ir nulinę pilietybę bus galima tik tuomet, kai lazda sužaliuos".
Prieš dvejus metus, kai Latvijos vyriausybė vienašališkai papildė sienos sutartį deklaracija su nuoroda į 1920 metų dvišalę sutartį, pagal kurią Latvijai atitenka Abrenė ir šeši aplinkiniai valsčiai (dabar - Pskovo srities Pytalovo rajonas), Vladimiras Putinas pareiškė, kad Latvija gaus padvėsusio asilo ausis, o ne Pytalovą.
Latvija ir Rusija dėl bendrą sieną nustatančios sutarties derasi dar nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. 2004 metų gegužę Latvijai įstojus į Europos Sąjungą (ES) ši siena tapo viena iš rytinių ES sienų.
Derybos pasistūmėjo į priekį tik tuomet, kai Latvija atsisakė reikalavimo laikytis 1920 metų sienas nustatančios Latvijos ir Rusijos taikos sutarties.
Dabar Latvijos prezidentė turi per 10 dienų apsispręsti dėl įstatymo paskelbimo. Trečiadienį po susitikimo su premjeru V. Vykė-Freiberga sakė žurnalistams, jog yra pasirengusi paskelbti šį įstatymą.
REKLAMA
