Latvijos Seimas neeiliniame posėdyje ketvirtadienį priėmė Gruziją remiantį pareiškimą. Rusijos ambasada Latvijoje šį pareiškimą pavadino vienašališku ir prieštaraujančiu tarptautinės teisės normoms.
Latvijos parlamentas ketvirtadienį paragino Rusiją išvesti kariuomenę iš Gruzijos teritorijos, o konfliktuojančias šalis - sustabdyti karo veiksmus, atnaujinti derybų procesą, taip pat suteikti tarptautinei visuomenei galimybę įvertinti padėtį ir užtikrinti medicinos bei humanitarinę pagalbą nukentėjusiems ir pabėgėliams.
Seimas taip pat pasisakė už tai, kad rengiant naują Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį būtų „pakartotinai įvertinti ankstesni ES ir Rusijos santykiai, taip pat vizų režimo sąlygos“.
Latvijos parlamentas paragino NATO šalis intensyviau diskutuoti apie Gruzijos narystę aljanse ir šios šalies įtraukimą į Narystės NATO veiksmų planą.
Be to, Seimas ragina ES, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, Europos Parlamentą, Jungtines Tautas ir kitas tarptautines organizacijas, „remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis Gruzijos sienomis“ kiek įmanoma greičiau pradėti derybas dėl taikos ir padėties sureguliavimo ir tuo pat metu siekti, „kad į padėties stabilizavimo procesą būtų įtrauktos neutralių šalių pajėgos užtikrinant didelį ES vaidmenį jose“.
Už šį dokumentą balsavo 64 deputatai, prieš pasisakė keturi, vienas susilaikė.
Tuo tarpu penktadienį išplatintame Rusijos ambasados pareiškime teigiama, kad Latvijos Seimo pareiškimas grindžiamas vienašališku įvykių vertinimu ir neobjektyvia informacija, taip pat apgailestaujama, kad jame „ignoruojami realaus įvykių vertinimo principai ir tarptautinės teisės normos“.
Ambasada kategoriškai nesutinka su tuo, kad „Rusija pažeidė Gruzijos valstybinį suverenitetą ir neliečiamybę“ ir primena, jog kvietė tarptautinę bendriją diplomatinėmis priemonėmis sureaguoti į Gruzijos ginkluotą agresiją prieš Pietų Osetiją, tačiau „JAV vadovybė ir jos sąjungininkės, tarp jų Latvija, tylėdamos stebėjo osetinų tautos genocidą, Rusijos taikdarių žudymą ir tai, kaip Gruzijos kariuomenė naikina Osetijos miestus ir kaimus, griauna ligonines, mokyklas, vaikų darželius, bažnyčias“.
Ambasada taip pat teigia, kad Latvijos vadovybė net nebandė objektyviai įsigilinti į padėtį, pasikliovė Gruzijos pateiktu įvykių aiškinimu.
Pareiškime taip pat sakoma, kad įvykiai Pietų Osetijoje akivaizdžiai parodė, jog Gruzija neatitinka būsimosioms NATO narėms keliamų reikalavimų, ypač demokratijos ir žmogaus teisių gynimo kriterijų.
