Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga ragina latvius dalyvauti referendume dėl rusų kalbos ir apginti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę šalyje.
Interviu Latvijos radijui pirmadienį eksprezidentė sakė, kad tokio referendumo negalima buvo rengti, kadangi jis taikosi į pačią Konstitucijos šerdį. Toks referendumas, pasak V. Vikės-Freibergos, yra kelias atgal ir paprasčiausias lėšų švaistymas.
Tačiau kadangi įstatymai neleidžia referendumo atšaukti, tai žmones reikia kviesti jame dalyvauti - žmonės turi suprasti, kad neapgynus latvių kalbos tektų atsisveikinti su nacionaline valstybe.
Ji nesutinka su kai kurių politikų nuomone, kad referendumas yra kvailas ir todėl jį reikia ignoruoti. Eksprezidentės nuomone, jei į referendumą neateitų pakankamai žmonių, tarptautinėje plotmėje Latvijai tektų patirti „daugybę populistinių išpuolių“.
Ji mano, kad, jei ir vertėtų rengti kampaniją dėl referendumo, tai ji turėtų vykti tik tarp rusakalbių, kad jie susimąstytų apie tai, dėl ko iš tikrųjų balsuojama.
V. Vikės-Freibergos nuomone, negalima rengti referendumo dėl kalbos ir teigti, kad tai yra reakcija į nuoskaudas. Pasak jos, politikoje nuoskaudos gydomos dialogu. Jei rusakalbiai yra įsižeidę, tai partijos, atstovaujančios tokiems rinkėjams, turi pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip tą dialogą tobulinti.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų, Latvijos Saeima privalėjo paskelbti referendumą. Jis numatytas vasario 18 dieną.
Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų, o buvo surinkta kiek daugiau nei 12 proc.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę.
Maždaug trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).
