Latvijos prezidentas Valdis Zatleris antradienį pareiškė, kad kol kas nerengs referendumo dėl Seimo paleidimo, nors recesijos ištiktos šalies visuomenės pasitikėjimas parlamentu yra smarkiai pakirstas.
"Suprantu, kad daugelis jūsų nori nubausti parlamentą paleidimu, - per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė V.Zatleris. - Tačiau šiuo metu kiekvienas momentas, kiekviena minutė mūsų ekonomikoje priklauso nuo efektyvios ir greitos sąveikos tarp visų valdžios šakų".
"Aš suvokiu, kad mano sausio 14 dienos pareiškimas dėl galimybės paleisti parlamentą ir dėl uždavinių parlamentui ir vyriausybei buvo netikėtas žingsnis, bet tai buvo vienintelis būdas nukreipti politikos procesą konstitucine vaga, - sakė prezidentas, pabrėždamas, kad būtent šiuo metu vyriausybei reikia veiksmingo, o ne paleisto, "sėdinčio ant lagaminų Seimo, ir mes negalime sau leisti eskaluoti politinės krizės iki jos aukščiausio taško".
Savo kreipimąsi prezidentas pradėjo taip: "Latvija dabar išgyvena politikos ir ekonomikos krizę", pažymėdamas, kad pastaruoju laiku šalyje buvo keli kritiški momentai.
"Vienas - gruodį, kai Valstybės iždas ištuštėjo, ir valstybei teko skolintis pinigų. Kritiškas momentas taip pat buvo sausio 13 dieną, kai pirmą kartą atkurtos Latvijos istorijoje gatvėse Rygos senamiestyje įvyko politinės protesto akcijos ir riaušės. Sunkumų patiria kone kiekviena šeima - didėjant skoloms už būstą, mažėjant darbo užmokesčiams, kam nors iš giminaičių ar draugų netekus darbo". - sakė V.Zatleris, pažymėdamas, kad apskritai ekonomikos sunkumai kelia nepasitenkinimą valstybės valdžia.
Sausio mėnesį, po didžiausių riaušių Latvijoje nuo pat nepriklausomybės atgavimo 1991 metais, V.Zatleris nurodė parlamentui iki kovo 31 dienos priimti įstatymą, pagal kurį rinkėjai per referendumą galėtų pareikalauti pirmalaikių rinkimų. Minėtą referendumo įstatymą parlamentarai turi svarstyti balandžio 9-ąją.
Sausio įvykius sukėlė taip pat tai, jog ilgą laiką žmonės jautėsi, kad yra neišgirsti, pažymėjo jis.
"Latvija - parlamentinė valstybė, bet liaudies išrinktu Seimu pasitiki tik 4 proc. šalies gyventojų. Užuot išnagrinėję visų šių įvykių priežastis ir veikę kaip valstybininkai, deputatai ir ministrai dažnai ieškojo kaltų ar atpirkimo ožių. Atsakomybę vertė pasauliniams procesams", - sakė prezidentas.
Dabar prezidentas mano, kad svarbu neleisti toliau neatsakingai naudoti šūkio paleisti Seimą populistiniais tikslais.
"Istorija parodys, ar aš buvau teisus, bet jau dabar matyti, kad nuo sausio 14-osios padėtis pasikeitė", - pažymėjo jis.
"Jeigu iki šiol Seimas ir vyriausybė nebūtų įvykdę mano iškeltų uždavinių, aš siūlyčiau paleisti Seimą, kad teisėtai būtų išrinkti nauji deputatai, turintys rinkėjų pasitikėjimą", - pažymėjo jis, pabrėždamas, kad niekada nepasinaudos savo teise siūlyti paleisti Seimą dėl savo politinių ambicijų ar norėdamas parodyti valdžią.
"Seimo paleidimas nėra man savitikslis, aš siekiu, kad vyktų teigiami ir kokybiški pokyčiai politikos srityje", - pažymėjo jis.
"Praėjo 20 dienų , kai patvirtinta Valdžio Dombrovskio vyriausybė. Visuomenė davė vyriausybei pasitikėjimo kreditą, ir ji stengiasi išvesti šalį iš ekonomikos krizės. Kad vyriausybė galėtų įvykdyti, parlamentinėje valstybėje būtina stabili parlamento parama.Būtent šiam uždaviniui įvykdyti ir kaip tik dabar vyriausybei reikia veiksmingo, o ne paleisti, "sėdinčio ant lagaminų" Seimo", - pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie naujus uždavinius, kuriuos antradienį jis apsvarstė su politinėmis partijomis, V.Zatleris pažymėjo, kad Seimas turi priimti 2009 metų valstybės biudžeto pataisas, laikydamasis susitarimo su TVF.
Antrasis uždavinys - vyriausybė turi padėti verslininkams: nedelsiant panaikinti ekonominių sunkumų laikotarpiu išankstinių mokesčių ir avanso mokėjimo naštą, panaikinti biurokratines kliūtis ES fondų lėšų panaudojimui.
Pareiškimą, kad gali paleisti šimto narių Seimą, jei jis nesiims veiksmų visuomenės pasitikėjimui atgauti, V.Zatleris paskelbė praėjus dienai po sausio 13-osios riaušių Rygos senamiestyje.
Dabartinis parlamentas buvo išrinktas 2006 metų spalį, o kiti rinkimai turėtų įvykti 2010 metų spalį.
Apklausos rodo, kad savo politikais pasitiki tik 16 proc. latvių ir kad 65 proc. respondentų pritaria parlamento paleidimui.
Nors pirmalaikių rinkimų idėja patinka visuomenei, ji gali atnaujinti politinius vaidus Latvijoje, kur vasarį po protestų bangos žlugo jau 14-oji po nepriklausomybės atgavimo vyriausybė.
Dabartinis premjeras Valdis Dombrovskis, kuriam - 37 metai ir kuris yra jauniausias lyderis Europoje, valdžios įgaliojimus perėmė kovo 12 dieną.
Jo centro dešiniųjų koalicija grumiasi su didžiausia recesija Europos Sąjungoje (ES), į kurią Latvija įstojo 2004-aisiais.
Vyriausybė smarkiai apkarpo biudžetą, kad išvengtų bankroto ir įvykdytų sąlygas dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ES ir kitų skolintojų 7,5 mlrd. eurų (25,8 mlrd. litų) finansinės pagalbos.
"Štai kodėl šiuo metu vyriausybei reikia dirbti galinčio įstatymų leidžiamojo organo, o ne ant lagaminų sėdinčio parlamento", - sakė V.Zatleris.
Latvijos ekonomika kelerius metus itin sparčiai augo, ir tą augimą skatino vidaus paklausa, kurią savo ruožtu kurstė didėjantys atlyginimai ir lengvi kreditai. Tačiau pernai šalyje prasidėjo recesija, vartojimas dėl dviženkliais skaičiais nusakomos infliacijos ir griežtesnių kreditavimo sąlygų smuko, be to, šalį paveikė pasaulinė ekonomikos krizė.
