Po Kremliaus invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO. Šiam žingsniui nuo pat pradžių pritarė Latvija.
K. Karinis tikisi, kad likusios dvi iš 30 NATO šalių – Turkija ir Vengrija – taip pat pritars Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO.
Pasak U. Kristerssono, Švedija vertina tai, kad Latvija nedelsdama ir visapusiškai parėmė švedų prašymą prisijungti prie Aljanso.
„Šiuo metu apie gynybą turime galvoti gana neigiamai nusiteikę, prisimindami savo draugus Ukrainoje, o bendradarbiavimo gilinimo priežastys nėra malonios“, – sakė Švedijos premjeras.
„Matome galimybių Baltijos jūros regionui tapti bendro karinio aljanso dalimi ir dabar yra paskutinis momentas Švedijai ir Suomijai tapti NATO narėmis. Geografinė padėtis ir tai, ką Rusija vykdo Ukrainoje, yra dvi labai aiškios priežastys, kodėl Švedija ir Suomija turi prisijungti prie Aljanso“, – komentuodamas Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO naudą Baltijos šalims teigė U. Kristerssonas.
Pranešama, kad abu ministrai pirmininkai taip pat aptarė karinį ir pramoninį bendradarbiavimą, susisiekimo keltais tarp Stokholmo ir Rygos atnaujinimą.
K. Karinis teigė, kad Latvija ir Švedija palaiko gerus ekonominius santykius, tačiau bendradarbiavimą tarp abiejų šalių galima būtų pagerinti energetikos srityje, įskaitant elektros jungtis tarp valstybių ir vėjo jėgainių parkus.
