Maskva įsteigė „Sputnik“ siekdama užtikrinti, kad jos balsas būtų geriau girdimas užsienyje, įskaitant Latviją, kurioje etninių rusų mažuma sudaro maždaug ketvirtadalį šalies gyventojų, kurių iš viso yra apie 2 milijonus.
„Laikome „Sputnik“ ne patikimu žiniasklaidos šaltiniu, o kažkuo kitu – propagandos įrankiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Raimondas Jansonas.
Kiek anksčiau Latvijos universiteto Matematikos ir informatikos instituto Tinklo paslaugų skyrius (NIC), kuris yra .lv domeno administratorius, sustabdė portalo sputniknews.lv, kuriame nuo praėjusio mėnesio buvo skelbiami agentūros „Sputnik“ straipsniai rusų ir latvių kalbomis, veiklą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija šį sprendimą pavadino „akivaizdžia cenzūra“ ir pareiškė, kad “Rusijos žiniasklaida laikosi aukščiausių profesionalumo ir etikos standartų“.
Ryga, „esant tyliam pagrindinių žmogaus teisių organizacijų neveikimui, vėl ignoruoja savo įsipareigojimus pagal Konvenciją užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir žodžio laisvę, toliau puldama Rusijos žiniasklaidą Latvijoje“, priduriama URM pareiškime.
NIC sprendimą sustabdyti sputniknews.lv veiklą priėmė gavęs Latvijos užsienio reikalų ministerijos laišką, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kaip „Sputnik“ nušviečia įvykius Ukrainoje ir nuolat neigia šios šalies teritorinį vientisumą.
„Laiške išdėstėme savo nuomonę, jog turėtų būti atsižvelgta į faktą, kad „Sputnik“ vadovas ponas (Dmitrijus) Kiseliovas yra asmenų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, sąraše“, – sakė Latvijos URM atstovas R.Jansonas.
Kijevas ir Vakarai nekart kaltino Maskvą, kad ji vykdo „informacinį karą“, siekdama pateisinti savo paramą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
