Pasak jo, Aliaksandras Lukašenka kaip nepripažįstamas teisėtai išrinktas Baltarusijos prezidentas neturi įgaliojimų pasirašyti tarptautinių sutarčių.
„Aš tiesiog pasakiau, kad tiek politinis, tiek karinis Baltarusijos ir Rusijos artėjimas kelia didelį nerimą“, – BNS telefonu iš Vašingtono sakė G. Landsbergis.
„Reikia būti pasiruošus nepripažinimo politikai, jeigu valstybės būtų sujungtos, turint galvoje, kad nelegitimus prezidentas neturi įgaliojimų pasirašyti tokių sutarčių. Tai turi būti labai aiškiai pasakyta Vakarų balsu“, – pridūrė jis.
Lietuvos nerimą dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos sustiprino šalies vadovų Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos praėjusią savaitę pasiekta pažanga dėl šalių ekonomikų integravimo, įskaitant bendrų energijos ir finansų rinkų sukūrimą.
Po susitikimo Rusijoje jie paskelbė, kad pritarė 28-ioms integraciją didinančioms programoms pagal 1999 metų susitarimą dėl sąjunginės valstybės kūrimo. Tuo susitarimu numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius.
Vis dėlto politinės integracijos V. Putinas ir A. Lukašenka neaptarė.
Anot G. Landsbergio, Lietuvos institucijos turi žinių, kad po pratybų „Zapad 2021“ Rusijos kariniai pajėgumai gali būti palikti prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos.
Jis tvirtino su A. Blinkenu aptaręs, kaip į tai galėtų reaguoti JAV.
„Mano vertinimu, tai blogina saugumo situaciją. Aptarėme, kokiais būdais galėtume tai atliepti ir išlyginti saugumo svarstykles, kurios dabar numanomai vyksta nepalankia kryptimi“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
JAV į Lietuvą nuo 2019 metų siunčia rotacinius batalionus, susidedančius iš maždaug pusės tūkstančio karių.
