„Norėdamas kaip nors susitvarkyti su šiuo neatitikimu, V. Putinas sukūrė ypač prieštaringų, komunikacijos su rusų publika ir nacionaliniu elitu, taipogi ir tarptautine bendrija, signalų rinkinį, – tikina autorius. – Paskutines kelias savaites šis „Putino kodas“ buvo kelis kartus pademonstruotas Maskvoje“.
Pavyzdžiui, tylus dėkingumo ženklas net trijų dalinių kariams, kuriuos, greičiausiai, slapta išsiuntė kariauti į Rytų Ukrainą, buvo skirtas gvardiečių titulas. O kovo 25-ąją V. Putinas pasirodė dokumentiniame filme „Kelias namo“ – tai taip pat buvo „didelės svarbos užkadrinė žinia rusams“, mano A. Karatnycky.
Jo manymu, prie tokių pusiau viešų ženklų galima priskirti kovo mėnesį sutektą ordiną Čečėnijos vadui Ramzanui Kadyrovui, kuris visiškai neseniai Zaurą Dadajevą, įtariamą Boriso Nemcovo nužudymu, pavadino „Rusijos patriotu“. „Kadyrovininkai“ – kažkas panašaus į V. Putino asmeninę pretorionų gvardiją, teigia A. Karatnycky, „ir tai dabar vienas jų pašalino patį žinomiausią V. Putino kritiką“, tikina jis.
Tą pačią dieną, kaip ir R. Kadyrovas, ordiną gavo Adrejus Lugovojus, buvęs Rusijos spec. padalinių agentas, kuriam Didžioji Britanija nori pateikti kaltinimui dėl bendradarbiavimo nužudant Aleksandrą Litvininką. Tai turėjo būti signalas tarptautinei bendruomenei: apdovanojimas kalba apie pagarbą, kuria mėgaujasi agentas.“
Visa tai yra puiki V. Putino iliustracija. Tikroji jo siunčiama žinutė tokia: aš ir mano slaptosios tarnybos vykdom slaptą veiklą siekdami įtvirtinti Rusijos galybę. Kartais man tenka veikti slapta, siekiant Rusijai iškeltų tikslų.
Anksčiau ar vėliau apie viską bus papasakota viešai, jeigu jūs įdėmiai manęs klausysite. Dviveidiškumas čia ne prie ko, tai kažkas visiškai naujo. Tai „nepasakymo iki galo“ pavyzdys – svarbios informacijos paslėpimas tam tikram laikotarpiui. Iš pradžių viskas slepiama arba kalba sausomis užuominomis, tačiau vėliau pasišventusiems tikrieji V. Putino ketinimai paaiškinami visu gražumu.
Toks „visko iki galo nepasakymo“ būdas, anot autoriaus, leidžia V. Putinui siekti vidaus propagandos tikslų ir tuo pačiu painioja Vakarų lyderius. Jį galima būtų paaiškinti tuo, kad V. Putinas vengia rizikos ir „bijo nesėkmių ar pralaimėjimų“. A. Karatnycky užbaigia: „Dėl daugelio priežasčių mes su V. Putino kodu turėsime reikalų tol, kol jis išliks valdžioje. Atėjo laikas išmokti „skaityti“ jo prasmes ir įdėmiai klausytis tų bauginančių signalų.“