„Aš manau, kad prireiks milžiniškų sankcijų Rusijai, kad užkardytume tai, kas atrodo labai realiu dar vienu Rusijos puolimu Ukrainoje, – „The Guardian“ cituojamas A. Schiffas. – Ir aš manau, kad mūsų sąjungininkės turi būti solidarios. Rusijai reikia suvokti, kad mes esame vieningi šiuo klausimu“.
Praėjusių metų gruodį buvo nutekinti JAV žvalgybos duomenys, rodantys, kad Rusija puolimą Ukrainoje gali pradėti jau „per artimiausius mėnesius“.
Nustatyta, kad jau 2022-ųjų pradžioje Rusija gali būti parengusi 100 batalionų taktines grupes, kurios dvigubai viršija tame pačiame regione tariamai pratyboms 2021-ųjų pavasarį dislokuotas pajėgas.
CNN kalbinti kariuomenės atstovai tikino, kad dabartinių atsargų kiekio Rusijos kariuomenei užtektų fronto liniją aprūpinti nuo 7 iki 10 dienų.
Trintis tarp JAV, ES ir Rusijos prasidėjo kuomet praėjusių metų pabaigoje Rusija staiga dislokavo apie 100 tūkst. karių pasienyje su Ukraina. Tačiau ilgainiui situacija pradėjo dar labiau blogėti, o baigėsi viskas Rusijos pateiktu ultimatumu NATO dėl „nebesiplėtimo į Rytus“ ir reikalavimu pasirašyti atitinkamą sutartį.
A. Schiffas: Putinas savo veiksmais išprovokuos priešingą reakciją tam, ko tikisi
Šis JAV Atstovų Rūmų atstovo komentaras pasirodė netrukus po antrojo Rusijos ir JAV prezidentų pokalbio praėjusiais metais. Jame abu šalių lyderiai susitarė dar pasitarti artėjančių Rusijos ir NATO, Rusijos ir ESBO bei Rusijos ir JAV derybų metu.
Baltieji rūmai atskleidė, kad pokalbio metu Joe Bidenas akcentavo „nieko apie tave be tavęs“ politiką, kuri reiškia, kad nieko nebus sprendžiama tarp Rusijos ir JAV be su tuo susijusių valstybių žinios.
A. Schiffas vėlesniame interviu CBS akcentavo, kad galimas Rusijos puolimas išprovokuos NATO šalių pajėgų koncentravimą Rusijos pasienyje. „Tai turės priešingą poveikį tam, ką Putinas bando pasiekti“, – aiškino jis.
„Aš bijau, kad Putinas labai tikėtinai puls. Aš vis dar nuoširdžiai galutinai nesuvokiu to motyvų, kodėl jis taip daro, tačiau jis išties atrodo pasiruošęs, nebent mes jį įtikinsime daryti atvirkščiai, – cituojamas jis „EUObserver“. – Ir aš manau, kad niekas kita, kaip tik sankcijų lygis, kurio Rusija dar neregėjo, jo nesustabdys, ir tai yra būtent tas dalykas, ką mes su sąjungininkėmis ir turime daryti“.
Politologas: ultimatyvus Rusijos tonas, pasirinktas kalbant su Vakarais, yra „kažkokių tolimų laikų reliktas“
Rusų politologas Glebas Pavlovskis „Current Time“ pripažino, kad dabartinė situacija yra „aštri“, tačiau vilčių duoda „gana pozityvūs signalai“ po JAV ir Rusijos prezidentų pokalbių. Tačiau, pasikartosiu, mes realioje situacijoje, mes ten, kur esame.
Jis taip pat paaiškino, kad Rusija turi teisę kelti savo saugumo klausimus, tačiau tai, kokia forma tai yra daroma, neatlaiko kritikos.
„Aš kritiškai vertinu bent jau pastarojo dešimtmečio Rusijos politiką. Ji iššaukianti, ji blogai išdirbta ir labiau kuria priešus, negu mažina jų kiekį. Todėl čia pernelyg daug kas buvo blogai. Kaip sako ukrainiečiai, „maemo te ščo maemo“ („turim, ką turim“). Reikia suktis iš dabartinės situacijos, suktis greitai, nes eskalacija gali truktelėti jau ir be (konfliktuojančių) pusių norų“, – aiškino ekspertas.
G. Pavlovskio teigimu, ultimatyvus Rusijos tonas, pasirinktas kalbant su Vakarais, yra „kažkokių tolimų laikų reliktas“.
„Jie paprasčiausiai nemoka kitaip kalbėti. Kokios ten įtakos zonos – vis tai niekai. Paimkime nors ir Donbasą – „DLR“ ir „LLR“, separatistines respublikas. Lyg ir visiškai priklausomos nuo Rusijos Federacijos. Na ir kas? Ir kur ta įtaka? Kur rezultatas? Niekas šiandien negali užtikrinti įtakos zonos, jos apsaugos. Tai niekai, tai Maskvos kliedesiai. Mes jaučiamės saugūs ar grėsmėje? Tai yra labai svarbu. Dėl to yra beprasmiška ginčytis“, – „Current Time“ cituojamas ekspertas.
