UNIAN, remdamasi portalo „Bloomberg“ publikacija, rašo, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Kursko gambitui“, mat yra svarstoma, ar toks žingsnis privers Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti savo karius nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje (Donbase).
Jei taip nutiktų, kaip teigiama publikacijoje, ukrainiečių puolimas Kursko srityje būtų laikomas karine sėkme, o tai leistų sumažinti patiriamą spaudimą fronte.
„Kol kas tai nepasiteisino. Vietoje to Rusija suintensyvino puolimą Donbase, o iš kitų regionų sutelkė negausias pajėgas, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą prie Kursko. Tačiau toks susitelkimas gali būti šiek tiek klaidingas“, – rašo apžvalgininkas Markas Čempionas.
Pažymima, kad jei surengtas puolimas Kurske, kaip viliasi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, užtikrins sąjungininkų paramą, ginklai ir toliau bus perduodami, o Vakarų lyderiai nuspręs panaikinti draudimus, susijusius su ilgojo nuotolio raketų naudojimu, tokiu atveju mūšio lauke esą galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų.
Jei toks scenarijus išsipildytų, publikacijoje teigiama, kad tai suteiktų ne tik taktinę, bet ir strateginę nauda, kuri galėtų lemti tolimesnę karo eigą. Pavyzdžiui, Kyjivas turėtų palankesnes derybines sąlygas, jeigu rusų kariuomenei nepavyktų atsikovoti prarastų Kursko srities teritorijų.
Tačiau, kaip pastebi apžvalgininkas, jei puolimas Kurske nepaskatins sąjungininkų veikti aktyviau ar įtikinti sušvelninti apribojimus dėl tolimojo nuotolio ginklų naudojimo, strateginė nauda būtų prarasta.
„Tikėtina, kad Ukraina taip pat prarastų svarbų transporto mazgą Pakvorsko mieste, esančiame Donbase, ir Putinas galiausiai priartės prie Donecko ir Luhansko sričių užėmimo. Tad kažkuriuo metu Ukrainai tektų užmegzti derybas dėl taikos tokiomis sąlygomis, kurios būtų panašios į 2014 m. susitarimą, o tai tik padrąsins V. Putiną vėliau sugrįžti į kovą“, – svarstė apžvalgininkas.
Jis taip pat pastebi, kad kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant ir patį V. Zelenskį, žino, kad ši konfrontacija baigsis prie derybų stalo, tačiau neaišku, kas iškels sąlygas.
Paprašė leidimo
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus panaikinti apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Ukrainą nuo to, kad sustabdytų Rusijos kariuomenės judėjimą fronte, skiria tik vienas sprendimas, kurio laukiame iš savo partnerių: sprendimas dėl tolimojo nuotolio pajėgumų“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Padėtis rytiniame Donecko regione reiškia, kad bet koks delsimas faktiškai reiškia „paramą Rusijos puolimui“, teigė jis.
V. Zelenskis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jo kariai vykdo savo tikslus per beveik prieš dvi savaites pradėtą puolimą Rusijos Kursko srityje.
Vėliau kalboje ambasadoriams prezidentas pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km Kursko srities.
„Šiandien mūsų pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos ir 92 gyvenvietes“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pasiuntė savo karius per sieną – tai didžiausias toks puolimas nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Keli Ukrainos pareigūnai, įskaitant V. Zelenskį, pareiškė, kad Ukraina bando sukurti „buferinę zoną“ Rusijoje ir apsaugoti savo gyventojus nuo rusų smūgių. Maskva šį puolimą pasmerkė.
Kyjivas taip pat teigė, kad įsiveržimu į Rusijos teritoriją siekiama priversti Maskvą derėtis sąžiningomis sąlygomis.
Tačiau pirmadienį Kremlius pareiškė, kad nesikalbės su Ukraina dėl jos įsiveržimo į Kursko regioną.
Maskva, siekianti, kad puolimas Kurske nepaveiktų jos pačios pažangos Rytų Ukrainoje, pirmadienį užėmė dar vieną kaimą karo nuniokotoje Donecko srityje.
Ruošdamasi tolesniam puolimui, Ukraina įsakė evakuoti šeimas iš Pokrovsko, Maskvos pajėgos artėjant prie šio svarbaus miesto.
