Barackas Obama nedelsdamas ėmėsi veikti ir tarptautinėje arenoje. Jis neketina remti Afganistano prezidento Hamido Karzai ir bando spręsti Artimųjų Rytų konfliktą.
Naujasis JAV prezidentas jau užmezgė glaudesnius ryšius su Afganistano politikais, kurie galėtų pakeisti H.Karzai. Vašingtone B.Obama susitiko su keturiais įtakingais Afganistano lyderiais. Tarp jų buvo buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah, buvęs finansų ministras Asharafas Ghani ir buvęs vidaus reikalų ministras Ahmadas Jalali. Susitikti su B.Obama buvo atvykęs ir dabartinis Nangaharo provincijos gubernatorius Gulis Agha Sherzai, su kuriuo B.Obama jau matėsi pernai liepą, kai dar būdamas kandidatas į JAV prezidentus apsilankė Afganistane. Manoma, kad vieną iš jų ir palaikys amerikiečiai per artėjančius Afganistano prezidento rinkimus.
Svečiai gyveno JAV
Trys iš šių keturių politikų yra puštunai kaip ir H.Karzai. Ketvirtasis - A.Abdullah - yra Afganistano tadžikų lyderis. A.Jalali turi Jungtinių Valstijų pilietybę, nes yra gyvenęs Amerikoje 20 metų, be to, yra dirbęs radijo stotyje „Amerikos balsas“. A.Ghani tai pat yra gyvenęs JAV, nes yra baigęs Kolumbijos universitetą.
Kurį iš šių politikų parems Baltieji rūmai kol kas neaišku. Žinoma tik tai, kad B.Obama labai nusivylęs 2001 metais paremtu A.Karzai, kurį tuomet palaikė Afganistano gyventojai ir kuris turėjo tapti demokratiška alternatyva talibams. Tačiau per pastaruosius metus H.Karzai tapo nemėgstamas ne tik Afganistane, bet ir nuvylė Vakarus.
Vakarai jam priekaištauja, kad jis taip ir nesugebėjo šalyje sukurti veikiančios valdžios struktūros ir atrišo talibų kovotojams, kurie dabar valdo šalies provincijas, rankas. Taip Kabulo valdžia prarado šalies teritorijos kontrolę.
H.Karzai įtariamas ir korupcija, nes dalis Vakarų donorų skirtų lėšų šalies atstatymui, atsidūrė jo kišenėje. Be to, jo giminaičiai susiję su narkotikų gamyba ir prekyba. 2008 metais CŽV Afganistano prezidento brolį Ahmedą Wali Karzai pavadino didžiausiu Afganistano narkotikų baronu.
Interviu „Al-Arabija“
Su savo politika B.Obama siekia supažindinti ir arabus, todėl davė interviu televizijai „Al-Arabija“. Jame JAV prezidentas sakė, kad „Jungtinės Valstijos per dažnai imasi diktato“ ir pabrėžė, kad stengiasi „kuo greičiau įsitraukti“ į Artimųjų Rytų problemų sprendimą. Todėl siųsdamas George'ą Mitchellą, savo specialųjį pasiuntinį, 8-ioms dienoms į šį regioną, liepė jam „kalbėtis su visomis suinteresuotomis pusėmis“, o G.Mitchellui sugrįžus JAV administracija parengs savo veiksmų strategiją šiame regione.
„Sakiau jam: pradėk nuo klausymosi, nes labai dažnai Jungtinės Valstijos pradėdavo nuo savo nuomonės primetimo“, - aiškino B.Obama „Al-Arabija“. Tačiau jis priminė, kad Jungtinės Valstijos turi įsipareigojimų savo sąjungininkui Izraeliui, kuris taip pat turi teisę gintis. Dabar Izraeliui teks priimti labai sunkų sprendimą pačiam, nes JAV neketina jam padėti.
„Mes negalime sakyti žydams arba palestiniečiams, kas jiems geriau. Jie patys turi priimti sprendimus. Tikiu, kad atėjo lemiamas momentas ir abi pusės turi įsisąmoninti, jog dabar eina keliu, kuris nė vienai iš šių tautų neatneš nei saugumo, nei plėtros“, - kalbėjo B.Obama, pridūręs, kad savo nuomonę jau išdėstė ne tik G.Mitchellui, bet ir valstybės sekretorei Hillary Clinton. „Taikos Artimuosiuose Rytuose klausimas svarbus ir Jungtinėms Valstijoms, ir amerikiečiams, ir asmeniškai man pačiam“, - sakė JAV prezidentas. Ir todėl jis laukiąs, kad G.Mitchello misija atneštų konkrečių rezultatų.
