„Man gėda už mūsų valdžią! Prašau Ukrainos atleidimo už tai, ką dabar daro mūsų valdžią. Aš nenoriu karo taip pat, kaip ir dauguma žmonių mūsų šalyje, tačiau man [taip pat, - red. past.] gėda dėl to, kaip elgiasi mūsų valdžia! Aš visada mylėjau ir gerbiau Ukrainą kaip stiprią valstybę! Dabar daugelis žvaigždžių soc. tinkluose aktyviai komentuoja situaciją Ukrainoje, ir aš nenoriu likti nuošalyje“, – savo oficialioje „Vkontakte“ paskyroje komentavo D. Diuževas, praneša censor.net.ua.
„Aš norėčiau kreiptis į viso pasaulio vyrus ir moteris: nesvarbu, kas jie yra dabar – šalių prezidentai ar paprasti darbininkai. Mane nuo vaikystės auklėjo, kad vyras – tai gynėjas. O dabar man baisu gyventi savo gimtojoje šalyje, o taip pat baisu dėl Ukrainos, dėl to kas ten vyksta.
Mano šeimoje buvo kalbama apie 41–45 metų karą todėl, kad senelis į frontą išėjo 16-os, močiutė taip pat vaikystėje išgyveno karo ir bado baisumus. Iš jų pasakojimų, karas – tai siaubas ir baimė, badas ir mirtis. Tai nejaugi mes galime užmiršti tai, ką išgyveno mūsų protėviai ir savo pačių rankomis grąžinsime į mūsų ir mūsų vaikų gyvenimus karo chaosą?
Aš noriu, kad mano vaikai ir būsimi anūkai ramiai žaistų gatvėje, su džiaugsmu pasitiktų rytinę saulę ir regėtų džiugius sapnus naktį, draugautų su vaikais, nesvarbu, kokia kalba jie kalba – rusų ar ukrainiečių.
Aš iš esu iš tos kartos, kuri išaugo SSRS, ir netikiu, kad mus tuomet privertė draugauti su visų tautų žmonėmis. Ne, mes paprasčiausiai gyvenome, nekreipdami dėmesio į tautybes ne todėl, kad negerbėme savo gimtosios rusiškos ir ukrainietiškos kultūros, o todėl, kad mes buvome geresni ir žmogiškesni.
Aš vertinu ukrainiečių kultūrą ir papročius, nors pats ir nedaug moku ukrainiečių kalbos. Tačiau aš turiu ukrainiečių tautinę juostą (galima sakyti – šeimos relikvija), kuriai jau 100 metų. Iš kartos į kartą perduodama juosta siuvinėta kryželiu, juodais ir juodais siūlais. Įteikdamas ją savo vaikams, noriu papasakoti, kuo ir kada ji buvo išsiuvinėta, kad juoda spalva – tai dosnios ir turtingos ukrainiečių žemės simbolis, o raudona spalva tai naujos gyvybės ir šalies klestėjimo simbolis. Aš nenoriu, kad šios dvi spalvos taptų kraujo, pralieto Ukrainos žemėje, simboliu. Mes civilizuoti žmonės, mūsų karta išaugo taikos metais, ir aš dėkingas už tai savo protėviams. Kas yra karas – tai ne gamtos reiškinys, ne stichija, kurios mes negalime suvaldyti – tai yra žmogaus rankų kūrinys, jo galios ir didingumo įrodymas. O žmogus – tai vyras ir moteris.
Aš manau, kiekviena motina, nesvarbu, koks jos vaikas – užaugęs ar dar mažylis, bus prieš karą. Motina – tai moteris, vadinasi, visos moterys prieš karą.
Lieka vyrai. Kam jie karu nori įrodyti savo didybę ir galią? Savo žmonoms, savo motinoms, savo vaikams – tai tegul jie vietoj to įrodo savo meilę, pagarbą ir švelnumą. O jūs moterys, tai įvertinsite ir laikysite juos pačiais stipriausiais ir gudriausiais.
Ir karas nereikalingas!!! Galbūt šiandieninė mano filosofija ne visiems aiški. Kiek žmonių, tiek ir nuomonių, tačiau paprasčiausiai tylėti aš jau neturiu jėgų. Aš paprasčiausiai noriu, kad viso pasaulio žmonės suprastų, kad mes vienos planetos žmonės ir mums nėra ko ją dalintis, mes turime ne kariauti, o galų gale išmokti gyventi taikoje, dirbti, auginti vaikus, užsiimti menu, ilsėtis ir mylėti. Ir visa tai yra įmanoma tik pasaulyje be karo!“, - užbaigia Dmitrijus Diuževas.
