Negaluojantis Kubos lyderis Fidelis Castro savo laiške, išspausdintame Kubos komunistų dienraštyje „Granma“, antradienį pareiškė nebegrįšiąs į prezidento postą, skelbia BBC.
„Aš nei sieksiu, nei sutiksiu užimti valstybės tarybos prezidento bei vyriausiojo ginkluotojų pajėgų vado postus“ – F. Castro rašė laiške. 2006 metų liepą jis, susidūręs su sveikatos problemomis, laikinai valdžios gijas perdavė pirmajo viceprezidento pareigas užėmusiam broliui Rauliui. Fideliui buvo atlikta žarnyno operacija.
81 metų politikas Kubai vadovavo nuo pat Kubos revoliucijos 1959 metais. Dar gruodžio mėnesį F. Castro davė suprasti, kad gali pasitraukti iš prezidento posto ir užleisti vietą jaunesniems lyderiams. Jis teigė, kad jo pagrindinė pareiga nėra laikytis įsikibus užimamų postų. Tiesa, iškart po to R. Castro pareiškė, kad prezidentas vis dar yra pilnai protiškai pajėgus ir su juo konsultuojamasi visais svarbiausiai Kubos politikos klausimais.
Savo laiške Fidelis teigia dėl sveikatos problemų nesutiksiantis užimti Kubos prezidento posto dar 5 metus. Nacionalinė Asamblėja spręsti, kas taps naujuoju Kubos vadovu rinksis sekmadienį. „Aš išduočiau savo sąžinę, jei prisiimčiau atsakomybę, kuri reikalauja mobilumo bei visiško pasišventimo, kurio aš fiziškai negaliu pasiūlyti“ – teigė F. Castro.
Tiesa, čia pat jis pridūrė dar neatsisveikinantis. „Aš tik noriu ir toliau tęsti savo kovą kaip idėjų karys. Aš ir toliau rašysiu straipsnius, pavadintus „Draugo Fidelio apžvalgos“. Aš būsiu dar vienas ginklas jūsų arsenale, kuriuo galėsite pasitikėti. Tikriausiai mano balsas bus girdimas. Aš būsiu atsargus“ – rašė Fidelis.
Labiausiai tikėtina, kad Nacionalinė asamblėja naujuoju prezidentu išrinks 76 metų R. Castro. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai pastebi, kad tarp pretendentų yra ir jaunesnės kartos atstovas 56 metų viceprezidentas Carlosas Lage Davila. Jei būtų išrinktas, R. Castro užsiminė, kad gali imtis reformuoti šalies ekonominę sistemą.
F. castro viešumoje nebuvo matytas jau pusantrų metų, tačiau nuolat būdavo publikuojamos nuotraukos bei iš anksto suredaguoti vaizdo reportažai, kuriuose Fidelis užfiksuotas su jį lankančiais užsienio valstybių lyderiais. Praėjusį mėnesį jis susitiko su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, kuris F. Castro apibūdino kaip šviesų bei geros sveikatos žmogų.
F. castro Kubą valdo nuo pat 1959 metų, kai revoliucijos keliu nuvertė diktatoriaus Fulgencio Batistos režimą. Nuo to laiko F. Castro buvo dominuojanti jėga Lotyų Amerikos politikoje ir tikra rakštis JAV nugaroje. F. Castro įvykdė tiek ekonominę, tiek socialinę Kubos visuomenės transformaciją. Dauguma užsienio bei vietos verslų buvo nacionalizuoti, įvykdyta žemės reforma bei pagerinta švietimo bei sveikatos apsaugos sistema vargingiausiems žmonėms.
F. Castro vyriausybė kaip vieną pagrindinių pavojų savo valdžiai matė išeivijoje gyvenančius kubiečius, kuriuos remianti JAV 1961 metais per Kiaulių įlankos invaziją nesėkmingai bandė nuversti komunistinę valdžią. Jau kitais metais pasaulį sudrebino Kubos raketų krizė, priartinusi pasaulį prie branduolinio karo ribos. Tuo metu Sovietų Sąjunga Kuboje dislokavo savo raketas su branduolinėmis galvutėmis.
F. Castro rėmė eilę kairiųjų politinių lyderių Pietų Amerikoje bei Afrikoje ir 1975 metais nusiuntė tūkstančius karių kautis Angoloje. Dėka tokios savo politikos F. Castro ne kartą tapo CŽV pasikėsinimų taikiniu. 1999 metais Kubos Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad į Fidelį kėsintasi net 637 kartus.
F. Castro pasitraukimas gali būti smūgis didelei daliai kubiečių. Net 70 proc. kubiečių per savo gyvenimą nematė jokio kito lyderio. F. Castro per savo prezidentavimo metus pergyveno net 9 JAV prezidentus.
