Marius Eidukonis VL žurnalistas
Totorių bendruomenė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nerimauja dėl savo likimo. Keliamas ir klausimas, ar išlikti lojaliems Kijevui, ar bendradarbiauti su Maskva.
Neramina žmogaus teisės
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie didžiulį nerimą keliantį žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos Rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais. Naujoje ataskaitoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay taip pat išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Krymo totorių bendruomenės persekiojimo ir bauginimo.
Rusija JT ataskaitą iš karto atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“. „Turime konstatuoti, kad ataskaita neatitinka realios žmogaus teisių padėties Ukrainoje“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.
N.Pillay ataskaitoje minimi nužudymo, kankinimo, mušimo, pagrobimo, bauginimo ir keli seksualinio priekabiavimo atvejai, už kuriuos, kaip teigiama dokumente, atsakingos Ukrainos Rytuose veikiančios antivyriausybinės formuotės. JT ataskaitos duomenimis, Ukrainos Rytuose pastebimai padaugėjo žurnalistų, aktyvistų, vietos politikų, tarptautinių organizacijų atstovų bei kariškų pagrobimų ir neteisėto sulaikymo atvejų. Ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančių žiniasklaidos darbo sąlygų Rytuose, kur separatistai paskelbė dviejų regionų nepriklausomybę. Kryme, ataskaitos duomenimis, dėl Rusijos įvykdytos aneksijos, kuriai kelią atvėrė pusiasalyje organizuotas vadinamasis referendumas dėl nepriklausomybės, daug gyventojų, ypač etninių totorių, susiduria su sunkumais. Dokumente minimi fizinis priekabiavimas ir bauginimai, žiniasklaidos suvaržymai ir religinio persekiojimo baimė, kurią jaučia praktikuojantys musulmonai Kryme.
Prisimena istoriją
Krymo totoriai praėjusį sekmadienį minėjo 70-ąsias jų trėmimo pradžios metines. Dešimtys tūkstančių žmonių kasmet susirenka regiono sostinėje Simferopolyje paminėti 1944 m. gegužės 18 d. tragedijos, kai Josifo Stalino Sovietų Sąjungos slaptoji tarnyba pradėjo tremti Krymo totorius į Vidurinę Aziją. Tiurkų kalba kalbantys musulmonai totoriai buvo apkaltinti, kad Antrojo pasaulinio karo metais kolaboravo su nacių Vokietija, kai ši buvo okupavusi Krymą. Oficialūs skaičiai rodo, kad buvo ištremta 193 tūkst. žmonių, bet Krymo totoriai sako, kad tas skaičius yra arčiau 240 tūkst. ir apima daug karių, kovojusių Raudonosios armijos gretose. Šiemet minėjimą temdė pastarojo meto politiniai neramumai ir tebesitęsianti krizė Ukrainoje, todėl kai kas baiminosi susirėmimų per sekmadienio renginius. Vietos valdžia nedavė leidimo įprastam susirinkimui pagrindinėje Simferopolio aikštėje. Penktadienį vietos vyriausybė paskelbė, kad uždraudžia visus viešus susirinkimus iki birželio 6-osios.
Daugelis Krymo totorių nepritaria kovo mėnesį Rusijos įvykdytai pusiasalio aneksijai ir griežtai atmeta naująją prorusišką valdžią. Kovo mėnesį dauguma totorių, kurie sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų, ignoravo pusiasalyje organizuotą vadinamąjį referendumą, kuris nulėmė jo aneksiją. Daugelis totorių vis dar stengiasi susigaudyti, kaip koegzistuoti su naujuoju režimu. Krymo totoriams pasiūlius Rusijai pripažinti juos senbuve Krymo tauta, prezidentas Vladimiras Putinas atsakė, kad šiuo klausimu reikia elgtis atsargiai, ir iš karto pažymėjo, kad Kryme gyveno ir kitos tautos, kurios nukentėjo nuo sovietų represijų, pavyzdžiui, graikai.
Ieško sprendimo
Dabar Krymo totorių bendruomenė sprendžia klausimą, kaip elgtis – ar bendradarbiauti su naująja rusų valdžia jų tėvynėje, ar jai priešintis? Kai kurie totoriai baiminasi naujų stalinistinių represijų, nors oficialiai žadama gerbti šios bendruomenių narių teises ir laisves. Kiti sako, kad bendravimas su Rusija yra geriausias būdas užtikrinti bendruomenės klestėjimą.
Rusija jo aneksiją laiko istorinės neteisybės atitaisymu, susivienijimu su regionu, kurį Ukrainai 1954 m. perdavė tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas. Tačiau totoriai, kurių istorinė sostinė Bachčysarajus yra netoli dabartinio regiono centro Simferopolio, primena Maskvai, kad šimtmečius valdė dideles Krymo dalis, kol XVIII a. pabaigoje šį Juodosios jūros pusiasalį užkariavo Rusijos imperatorė Jekaterina.
Totoriai ir po vadinamojo referendumo virš savo Medžliso yra iškėlę Ukrainos vėliavą, nors sulaukė ginkluotų prorusiškų „savigynos“ būrių vizito ir regiono vyriausiojo prokuroro grasinimų uždaryti jų organizaciją. Medžlisas yra didžiausia Krymo totorių organizacija. Kai kurios mažesnės totorių grupės džiaugiasi, kad Rusija priglaudė regioną po savo sparnu. Viena tokia grupė „Milli Firka“ sako, kad Kijevas per tuos 23 metus po Sovietų Sąjungos žlugimo mažai ką nuveikė dėl totorių reabilitacijos. Grupės „Milli Firka“ pirmininkas Vasvi Abduraimovas nurodė, kad Rusijos valdymą parėmė iš dalies dėl saugumo, nes Krymą gins stipri, gerbiama galia, ir dėl prezidento dekreto, kuriuo totorių kalba Kryme buvo paskelbta viena ir trijų valstybinių kalbų, drauge su rusų ir ukrainiečių kalbomis.
