prie ko cia Stalinas tu is vis daunas bliat ir tarp kitko Stalinas gruzinas avine rasot kurvos parsidaveliai visokias nesamones ka tie rusai daro jiums avinai bliat o ka supista europa geriau dabar eur saj Lietuva ir ka? puse Lietuvos isvaziavo savo kraste gyventi neimanoma is bado nusprogs zmones va jiums ir europa

pidarai jius jiobani litovcai bybius griauzkit europos politikams

MAISTININKAI NERIMAUJA DAR MAISTAUJA TA VISA KOSE UZVIRE
PUTINAS TEISINGAI DARO KAZKAS ZMONES SAVUS TURI APGINTI.
NEGI PALIKTI JUOS LIKIMO VALIAI ( ALKANIEMS GANIBALAMS)
BLAIVUS PROTAS TURETU LAIMETI.

tarnavau kryme 83-85.ten vien rusai.visiskai suruseja ukr.ir neveikiancios totoriu kapines

rusai kitus vadina fasistais. bet idomu kaip pavadinti stalino veiksmus pries totorius?????????????????

Jau turime vieną pavyzdį - Padniestrę, kokia įvykių seka gali būti Kryme. Esminis skirtumas gal tik tas, kad Kryme yra 150 tūkst. karių ir galingas karinis laivynas. Tai greičiau karinis kumštis, šiek tiek primenantis Rusijos imperijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) karinį anklavą.

PADNIESTRĖ ( TIRASPOLIO REGIONAS)

Padniestrė – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos . Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybę.

Po SSRS žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį 1992 m. kovo 2 d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė (Rusijos, Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės satatusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal 2005 metų Moldovos ir Ukrainos sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus. Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę[6], bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas liepos 21 baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas. 2006 m. rugsėjo 18 d. referendumo metu dėl Padniestrės priklausomybės Moldovai ar Rusijai. Referendumo rezultatus pripažino tik Rusijos valstybė, kuri šiame regione yra dislokavusi apie 1,2 tūkst. karių.

Straipsnyje daug netikslumų (BNS žurnalistai visai apsileido, nors dabar nereikia sėdėti bibliotekose - užtenka pagooglinti).
Krymo totoriai (Qirim tatarlar, qirimlar) nėra "artimi tiurkams", jie patys yra tiurkai (pagal kalbą), nors jų etnogenezėje dalyvavo ir iranėnai, ir graikai, ir gotai, ir genujiečiai. Kalba Krymo totorių kalba (skirtinga nuo Kazanės totorių), kurios yra trys dialektai: šiaurinis ("nogajų"), vidurinis ("kalniečių") ir pietinis ("krantiečių"). Pirmi du priklauso tiurkų kalbų kipčakų pogrupiui (kaip Kazanės totorių, baškirų, Šiaurės Kaukazo nogajų, kazachų, karakalpakų, taūlų (karačajų - balkarų) ir kumikų kalbos), o trečiasis - ogūzų pogrupiui (kaip turkų, gagaūzų, azerbaidžaniečių ir turkmenų kalbos). Literatūrinės kalbos pamatas - vidurinė tarmė. Krymo karaimai irgi kalba ne karaimiškai (kaip mūsiškiai), o specifine Krymo totorių kalbos karaimų tarme.
Iki XVIII a. pabaigos Krymo chanatas buvo nepriklausoma valstybė, kurią rusai likvidavo beveik tuo pačiu metu, kaip ir mūsų Abiejų Tautų Respubliką. Nuo tados ten pradėjo keltis skeltanagiai (ir ukrainiečiai).
1917 - 1918 m. Krymo totoriai buvo trumpam atstatė Krymo nepriklausomybę, tačiau neilgam, nes prieš juos buvo ir "baltieji", ir "raudonieji" rusai.
Numalšinę Krymo totorius, bolševikai įkūrė Krymo ASSR. 1944 metais Maskva apkaltino Krymo totorius (taip pat, kaip ir Pavolgio vokiečius, čečėnus, ingušus, karačajus ir balkarus, kalmukus ir kt.) kolaboravimu su naciais ir ištrėmė juos į Vidurinę Aziją. Krymo ASSR buvo pervadinta Krymo sritimi.
Skirtingai nuo ištremtų Šiaurės Kaukazo tautų, po Stalino mirties Krymo totoriams nebuvo leista grįžti į Tėvynę. Vietoje to pati Krymo sritis buvo perduota iš Rusijos SFSR pavaldumo į Ukrainos SSR sudėtį (tuo metu tai mažai ką reiškė, nes pačios "respublikos" buvo tik formalios; tokių "perdavimų" buvo ir daugiau - pvz., Vitebsko, Mogiliovo ir Gomelio sritys iš RSFSR sudėties buvo perduotos į Gudijos SSR sudėtį, Taganrogo miestas - iš Ukrainos SSR - į RSFSR sudėtį, Karakalpakija - iš RSFSR - į Uzbekijos SSR sudėtį, Kandalakšos miestas - iš Karelijos ASSR - į Murmansko srities sudėtį ir pan.). Ta prasme Krymo atvejas nebuvo nei vienintėlis, nei išskirtinis (juolab kad Krymas, kaip supratote nėra rusų etninė teritorija, lygiai taip pat, kaip ir Rytprūsių šiaurinė dalis - dabartinė Karaliaučiaus sritis).
Po 1991 susikūrusios nepriklausomos valstybės paveldėjo tuo metu buvusias sąjunginių respublikų sienas.
Dar 60 - ųjų metų pabaigoje Krymo totoriai pradėjo kovoti dėl sugrįžimo į Tėvynę. Juos daužė, kankino, sodino, vėl trėmė, bet jie ėjo savo keliu. Ypač dideli tame yra jų lyderio Mustafos Džemiliovo nuopelnai. Jau prieš SSRS susinaikinimą (o ne po jo, kaip rašoma straipsnyje) maždaug pusė tautos vienaip arba kitai pateko į Krymą (šiuo metu - jau didžioji dalis, kuri sudaro 11 procentų pusiasalio gyventojų). Jų neregistravo, neleisdavo įsidarbinti, bet jie kažkokiu būdu įsitvirtino, nes yra labai darbštūs, energingi ir vieningi.
Labai gaila, bet 1991 Krymo autonomija buvo atkurta jau ne kaip Krymo totorių, o kaip skeltanagių respublika. Dabar matome, ką jie išdarinėja. Su jais geruoju tiesiog neįmanoma - tik beisbolo lazda per dantis (tada prabils ir ukrainietiškai, ir Krymo totorių kalba).
Sevastopolis nėra Krymo autonominės respublikos dalis, tai centrinio (respublikinio) pavaldumo miestas. Tokie Ukrainoje yra du - jis ir Kijevas.
Ar visa tai negalėjo surašyti patys žurnaliūgos? Juk tai - jų darbas, kitaip reikia eiti asfaltą kloti, o ne savo neraštingumą demonstruoti.

Kryme 80% rusu...

Niekada Krymas nebuvo "rusiškas". Niekada. Tik įvykdžius Krymo totorių genocidą jis tapo "rusiškas". Bet ko tai dar pamirštama, jog Kryme ir ukrainiečių daug gyvena, ir totorių labai jau nemažai.

Baikite tą rusų nacistų propagandą.