Vilkėdamas tamsų kostiumą, jis padėjo vainiką prie didžiulio sovietinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, aplankė katedrą, laikomą Rusijos krikščionybės lopšiu, taip pat apžiūrėjo Rusijos Juodosios jūros laivyną, pelniusį šlovę carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos laikais.
Kremliaus kruopščiai surežisuota vizito darbotvarkė iš dalies paaiškina, kodėl V.Putinas, kuriantis Rusijos galybės atgaivinimui vadovaujančio valstybės tėvo įvaizdį, nori Rusijos oficialaus arba neoficialaus valdymo Kryme.
V.Putinui ir daugeliui rusų Krymas yra neatsiejama Rusijos dalis, turinti didelę istorinę ir simbolinę reikšmę, tapusi užsieniu tik 1991 metais, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, ir šis regionas tapo nepriklausomos Ukrainos dalimi.
V.Putino, kurio trečioji kadencija prezidento poste baigsis 2018 metais ir gali būti pratęsta bent iki 2024-ųjų, veiksmai Kryme gali smarkiai lemti, koks bus jo palikimas.
Nepaneigiama, jog Krymo pusiasalis itin svarbus V.Putinui ir Rusijai istoriniu, kariniu ir geopolitiniu požiūriu, taip pat labai susijęs su pačių rusų požiūriu į save.
Kitapus jūros nuo Turkijos esantis Krymas, kuris yra vieno iš keturių Rusijos karinių laivynų namai, yra gyvybiškai svarbus V.Putino planams projektuoti Rusijos galią Juodojoje jūroje – taip pat dalis vartų į Viduržemio jūrą.
Tačiau buvusiam sovietinio KGB karininkui tas regionas turi dar didesnę reikšmę. Jeigu V.Putinas nuspręs aneksuoti Krymą, jį dėl tokio ryžto girs netgi kai kurie politiniai oponentai.
„Jeigu Putinas gaus Krymą be kraujo praliejimo, jis taps didžiu istoriniu veikėju – ir dėl to niekas nieko negali padaryti“, – rašė Ksenja Sobčak, iškili opozicijos aktyvistė ir televizijos veikėja.
„PERMIRKĘS KRAUJU“
Krymo, tapusio Rusijos dalimi XVIII šimtmetyje, viešpataujant vienai iš netiesioginių V.Putino pirmtakių – imperatorei Jekaterinai II – istorija puikiai atitinka įvaizdį, kuri dabartinis prezidentas ir jo patarėjai stengėsi kurti posovietinėje Rusijoje, skatindami nacionalinį pasididžiavimą ir formuodami naują nacionalinę tapatybę.
Tame pasakojime, apjungiančiame kai kuriuos skyrius iš carinės Rusijos ir Sovietų Sąjungos istorijos, smarkiai akcentuojamos karinės pergalės ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo bei jos konservatyvios vertybės – šalies moralinis kelrodis.
Krauju gausiai aplaistyto Krymo vaidmuo dviejuose konfliktuose – Krymo kare ir Antrajame pasauliniame kare – kai tas pusiasalis tapo didvyriško, tačiau galiausiai nesėkmingo pasipriešinimo užsienio galybėms simboliu, suteikia jam svarbų vaidmenį V.Putino naujajame pasakojime.
„Kiekvienas Sevastopolio centimetras permerktas krauju, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė 35 metų prekybinio laivyno jūreivis, vardu Nikolajus, kuris žadėjo balsuoti už Krymo prijungimą prie Rusijos. – Daug Rusijos karių žuvo dėl šios žemės. Kaip Rusija gali leisti Ukrainai visa tai sugadinti?“
Jeigu V.Putinas, kuris iki šiol neatskleidė, kaip reaguos į Krymo pastangas tapti Rusijos dalimi, atmestų šio regiono žmonių referendume išsakytą valią, tai pakenktų lyderio įvaizdžiui, pridūrė Nikolajus.
„Pažvelkit į jo dabartinius reitingus. Jie aukšti. Tačiau jeigu jis nepalaikys Krymo tapimo Rusijos dalimi, žmonės nuo jo nusigręš“, – aiškino jūreivis.
Krymas taip pat svarbus kaip vieta, kurioje senovinės Kijevo Rusios, dabartinės Rusijos pirmtakės, valdovas Vladimiras Didysis priėmė krikštą, tuo pačiu atverdamas kelią savo valdinių tapimui krikščionimis.
Be to, šio pusiasalio likimas seniai kurstė pagiežą Rusijos nacionalistams, kurie V.Putiną laiko savo sąjungininku.
Krymą, kuris ilgiau nei 170 metų buvo Rusijos imperijos ir sovietinės Rusijos dalis, 1954-aisiais tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas – ukrainietis – perdavė administruoti Ukrainai. Daugelis tą sprendimą, kuris anuo metu nebuvo reikšmingas, laikė paprasčiausia užgaida.
Daugelis rusų sekmadienį vyksiantį referendumą laiko proga atitaisyti, jų nuomone, istorinę neteisybę.
„Ateityje visi dėkos Putinui už tai, ką jis padarė“, – sakė Sevastopolyje gyvenantis pensininkas, vardu Fiodoras, dalyvaudamas šią savaitę vykusiame prorusiškų aktyvistų mitinge, kuriame minia skandavo „Rusija!“ ir „Maskva – mūsų sostinė!“
„Putinas pateks į istoriją kaip lyderis, prikėlęs šalį. Jis bus prisimenamas dėl mūsų palaikymo ir Rusijos žmonių suvienijimo“, – pridūrė Fiodoras.
Rusai dabar sudaro 58 proc. iš maždaug 2 mln. pusiasalio gyventojų. Daugelis jų sako nebegalintys pakęsti Ukrainos esą vykdyto ilgamečio jų kultūros ir kalbos persekiojimo.
V.Putiną jie laiko išvaduotoju.
„Putinas – tai ne 100 dolerių banknotas. Jis patinka ne visiems. Tačiau Putinas patinka mums. Na, ir kas?“ – sakė 44 metų namų šeimininkė Julija, kartu su kitais prorusiškais aktyvistai šią savaitę budėjusi prie Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabo.
„Jeigu (JAV prezidentui) Barackui Obamai (Barakui Obamai) nepatinka Putinas – tai jo problema“, – pridūrė moteris.
„Obama grūmoja pirštu Rusijai ir sako, kad Rusija turės brangiai sumokėti. Tačiau kodėl ji turėtų? Ji nepažeidė jokių tarptautinių normų. Tikėkimės, kad Obamai pakaks sveiko proto nepradėti Trečiojo pasaulinio karo“, – sakė Julija.
