Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Nuo liepos 1-osios 28-ąja Europos Sąjungos nare tampanti Kroatija gauna visus narystės privalumus, teises ir pareigas. Pastarosios nekelia didelio džiaugsmo Bosnijai, kuriai ekonominis bendradarbiavimas su kaimyne pasunkės.
Kroatijos naryste Europos Sąjungoje daugiausiai džiaugiasi tie Bosnijos gyventojai, kurie turi kroatiškus pasus. Dviguba pilietybe mėgaujasi apie apie 90 proc. Bosnijos kroatų, keliolika tūkstančių bosnių, daugiausiai Krajinos, Šiaurės Vakarų Bosnijos gyventojai bei keli tūkstančiai iš tos pačios Krajinos karo metų išvytų Bosnijos serbų. Visi jie galės pretenduoti į geriau mokamus darbus užsienyje, laisvai keliauti, prašyti stipendijų ir džiaugtis kitais narystės Europos Sąjungoje (ES) privalumais.
Kitiems bosniams Kroatijos narystė nėra maloni žinia.
Visų pirma, užsidaro sienos. Bosniai nebegalės į Kroatijos paplūdimius vykti vien tik su asmens identifikacijos kortele, reikės vizų iki kol Kroatija išsiderės bevizį režimą bosniams su kitomis ES valstybėmis.
Keturgubai sumažės ir pačių sienos į Kroatiją perėjimo punktų, o tai reiškia išaugsiančias eksporto į Kroatiją kainas. Tai liūdina Bosniją, kuriai kaimynė yra pagrindinis eksporto partneris, ten Bosnija išveža bent pusę užsieniui skirtos savo produkcijos. Pieno produktų, kiaušinių ir vištienos išvežti į Kroatiją bosniai nebegalės išvis, kol neįgyvendins krūvos ES kokybės kontrolės reikalavimų.
Bosniams brangs ir importas iš Kroatijos, nes pastaroji tampa bendros Europos Sąjungos rinkos nare ir palieka bemuitį Centrinės Europos laisvos prekybos susitarimą. Tai gali padidinti ir bosniškų produktų kainas, kadangi nebelikus kroatiškų alternatyvų, sumažės rinkos konkurencingumas.
Tad Bosnija, kol kas dar net neturinti narės kandidatės statuso, į Vakarų kaimynę žvelgia su vis didesniu pavydu.
