Ar gali finansinė krizė ištikti šalį, kurios aukso ir valiutos atsargos 500 milijardų dolerių? Pasirodo, gali, tik oficiali žiniasklaida ir Kremliaus šeimininkai vis dar nepasirengę tai pripažinti.
Masiškai netenka darbo
„Blogai, jau dvi savaites bijau, kad per tą prakeiktą krizę parasiu darbą. Prasidėjo problemų dėl mokesčių, išmokų, klientų, žodžiu, viskas... dėl darbo. Nors viltis yra – atleis tik 50 procentų. Iki šiol atleidžia be įspėjimo, nemoka kompensacijos. Bet kokia čia kompensacija gali būti? Neleidžia baigti darbo iki mėnesio pabaigos. Tris dienas klientai negalėjo atsiimti pinigų, aiškino, neva dėl techninių priežasčių. Klientai ištikti šoko, aš taip pat, naktimis nemiegu“, – pasakojo nevilties apimta jauna vadybininkė Tamara, rašo „Respublika“.
Tokios ir panašios nuotaikos tvyro tarp daugumos Rusijos gyventojų. Žmonės lieka be darbo. Ir ne tik bankų darbuotojai ar vadybininkai, kurie pirmieji neteko darbo. Didžiuosiuose miestuose stoja statybos, didesnėse ir mažesnėse įmonėse artimiausiu metu planuojama atleisti nuo 20 iki 80 proc. darbuotojų, daugelis jau dabar išleidžiami keliems mėnesiams neapmokamų atostogų ar forminami puse etato.
Pakeitė rublį į dolerį
„Pasiutęs metas. Visą laiką atlyginimą mokėjo doleriais, dabar pervedė į rublius, o po savaitės rublis pradėjo smukti. O dar čia pažįstami, kurie dieną negali išskristi į Magadaną, pas mus gyvena, o aš juk dirbu, negaliu aplink juos šokinėti, šypsotis, kai grįžtu namo leisgyvė“, – skundėsi vienoje italų firmoje dirbanti maskvietė Svetlana.
Jai, kaip ir tūkstančiams kitų nepraradusių darbo, vidutines pajamas gaunančių rusų, finansinė krizė prasidėjo būtent taip. Rubliais pradėtas mokėti atlyginimas, staigiai smunkant rublio kursui ir brangstant doleriui, džiugino neilgai, o vienas po kito bankrutuojantys keleivių vežėjai privertė savo klientus miegoti oro uoste ant grindų ar ieškoti prieglobsčio pas draugus.
Ir atrodo, kad tai tik pradžia. Savaitraščiai „Itogi“ ir „Russkij reporter“ mirga pranešimų apie artimiausiu metu bankrutuosiančias kelias dešimtis skrydžių bendrovių – nuo didžiausių iki regioninio lygmens. Oficialiai paskelbti 39 pavadinimai skrydžių bendrovių, kurioms dėl skolų uždrausta parduoti bilietus ir tęsti veiklą.
Bankrutuojančios įmonės atims pajamų šaltinį iš dešimties tūkstančių darbuotojų. Vien nutraukianti savo veiklą „Krasair“ paliks be darbo 2,7 tūkst. žmonių, beje, jiems ir taip kelis mėnesius nebuvo mokamas atlyginimas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijoje dirbantis Aleksandras „Respublikai“ tvirtino pats asmeniškai krizės kol kas nepajutęs.
„Juk žinote, žmonės Rusijoje yra neišprusę, tad tik išgirdę apie galimą krizę tuojau pat pradėjo keisti rublius į dolerius. Dėl to ir nukentėjo bankai, o ir patiems žmonėms tai atsilieps“, – per neformalų pokalbį aiškino Užsienio reikalų ministerijos darbuotojas.
Bananai kaip rodiklis
Nuvertėjantis rublis vis dažniau verčia žvalgytis į kainas net turtingiausiu Rusijos miestu laikomos Maskvos gyventojus. Brangsta viskas – nuo drabužių iki bananų. Pastarieji per praėjusį mėnesį pabrango 20 proc. ir kainuoja jau 35 rublius (apie 3,5 lito). Rusijos statistikos departamentas „stabdydamas“ infliaciją griebėsi morkų ir bulvių – išplatino oficialų pranešimą, esą šios dvi kultūros „ne tik nebrango, bet netgi atpigo“.
Po prezidento grasinimų susidoroti su nesąžiningomis naftos įmonėmis turėjo atpigti ir kuras, bet to neatsitiko. Naftos tiekėjai, pardavinėję naftą po 140 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (390 litų) už barelį, sugebėjo pasitikti krizę turėdami 50 milijardų dolerių (139 mlrd. litų) skolų. Ir šiandien smunkant naftos kainoms įmonės bando padengti nuostolius keldamos kainas vidaus rinkoje. Federalinės antimonopolinės tarnybos (FAS) duomenimis, per pastarąją savaitę dyzelinis kuras Rusijos degalinėse vidutiniškai pabrango 2 proc., tuo metu JAV ir Europoje jis pigo.
Bet kuras, morkos ir net 24 proc. metinių palūkanų už būsto paskolą – tik pusė bėdos. Valdžia artėjančios krizės nepripažįsta. Tai tik „atskirų ūkio subjektų negebėjimas tvarkytis“. Gyventojams kasdien raportuojama apie augančias aukso atsargas, kurios, Rusijos televizijos RTR 20 val. žiniomis, buvo 540 milijardų JAV dolerių (1496 mlrd. litų), o jau mažiau nei po valandos per kitą visuomeninį transliuotoją ORT pasiekė ministro Aleksejaus Kudrino žodžiai apie „beveik 600 milijardų dolerių“ (1 622 mlrd. litų).
Tyrimų centro „Ssuperjob.ru“ apklausos duomenimis, krizė tiesiogiai palietė jau 42 proc. Rusijos gyventojų. Tačiau valdžia apie jokią krizę Rusijoje nešneka, tik paskubomis dalija milijardus dolerių, kad „būtų išvengta galimos krizės“.
Andrius Andriejauskas
