Pasaulinė finansų krizė atsirito iki Šiaurės Europos: pirmą kartą per daugelį metų Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje fiksuojama recesija. Ekonomikos smukimą patiria ir Europos Sąjungai (ES) nepriklausanti Norvegija.
Sunkiausia padėtis susiklostė Švedijoje, kurios ekonomika iš Skandinavijos šalių yra didžiausia ir stipriausia. Tačiau paskutinį 2008 metų ketvirtį ji smuko 4,9 procento. Palyginti su trečiuoju ketvirčiu, BVP sumažėjo 2,4 proc., o šiemet Centrinis statistikos biuras Stokholme prognozuoja 2,7 proc. smukimą - tokio nebuvo nuo 1940 metų.
"Tai labai dramatiški skaičiai", - pareiškė Švedijos vyriausybės vadovas Fredrikas Reinfeldtas. Jo manymu, krizė jau įžengė į antrąją fazę, per kurią didžiausią smūgį patirs silpna Rytų Europos ekonomika.
Smuko vartojimas, didėja nedarbas
Labiausiai nukentėjo ta Švedijos ekonomikos dalis, kuri buvo orientuota į eksportą. Ji sudarė apie pusę viso Švedijos ūkio. Tokie koncernai kaip "Ericsson", SKF, "Electrolux" ir "Volvo" jau griebėsi plačių taupymo priemonių.
Tradiciškai silpnas Švedijos kronos kursas euro ir dolerio atžvilgiu sugebėjo šiek tiek sušvelninti užsakymų mažėjimą, tačiau nuostolių vis tiek neišvengta. O didžiausią nerimą ekspertams kelia drastiškai kritęs vidaus vartojimas. Nors dar rudenį Švedijos vyriausybė smarkiai apkarpė mokesčius, o Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 1 proc., vartojimas smuko 3,3 procento.
Švedijos banko SEB vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergquistas mano, jog žemiausia riba dar nepasiekta. Tačiau kiti analitikai įžvelgia ir teigiamų dalykų. Knutas Halbergas iš "Swedbank" mano, jog didelėms eksporto kompanijoms pavyko atsikratyti nemažos dalies sandėliuose susikaupusios produkcijos, o tai teigiamai atsiliepė BVP rodikliams. Jei šį pirmąjį ketvirtį eksporto aktyvumas ir vėl sumažės, teks laukti judėjimo į priešingą pusę.
Kitas nerimą keliantis dalykas - greitai didėjantis nedarbas. Nors vyriausybė ėmėsi priemonių skatinti gyventojų užimtumą ir ketina šiemet papildomai skirti infrastruktūros projektams apie 1,3 proc. BVP, vis tiek, SEB ekspertų skaičiavimu, nedarbas Švedijoje šiemet bus 6,2 proc., o kitais metais pasieks 10,2 procento.
Dividendai iš naftos
Panašios neigiamos tendencijos būdingos ir kitoms Šiaurės Europos šalims. Danijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį ekonomika smuko 3,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais. Su recesija kaunasi ir Suomija. Ten paskutinį 2008 metų ketvirtį BVP sumažėjo 2,4 procento. Danija ir Suomija labai priklausomos nuo eksporto, todėl pasauliniai ekonomikos pokyčiai joms skaudžiai atsiliepia. Didžiausios pasaulyje Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos "Nokia" eksportas sudaro beveik 20 proc. viso šalies eksporto, o Danija daugiausia eksportuoja žemės ūkio produktus.
Krizė neaplenkė ir ES nepriklausančios Norvegijos. Jos žemyninė ekonomika (be naftos ir dujų sektoriaus) paskutinį 2008 metų ketvirtį smuko 0,2 proc., nors apskritai BVP šiek tiek padidėjo - 1,3 procento. Prognozuojama, kad šiemet šis rodiklis sumažės 1,7 procento.
Nors pasaulinės kainos ir krinta, penkta didžiausia naftos eksportuotoja ir toliau gauna dividendus iš juodojo aukso gavybos Šiaurės Atlante. Vis dėlto, jei naftos kaina bus mažesnė nei 40 dolerių už barelį, rimtus padarinius pajus visa Norvegijos ekonomika.
