Visų politinių partijų pasirašytu susitarimu, kurį diena anksčiau pasiūlė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, užbaigiamas opozicijos boikotas parlamente ir sudaromos sąlygos didelėms rinkimų ir teismų reformoms.
Sakartvelo pagrindinė opozicinė jėga, Vieningasis nacionalinis judėjimas (VNJ), prisijungs prie susitarimo pagal jame „numatytą sąlygą paleidus iš kalėjimo jos [lyderį Nikanorą] Meliją“, naujienų agentūrai AFP sakė susitarimą pasirašiusi viena partijos lyderių Salomė Samadašvili.
Ch. Michelis susitarimą pavadino „išties europietišku krizės sprendimo būdu“.
„Šis susitarimas yra jūsų darbo siekiant įtvirtinti Saakartvelo demokratiją ir vesti Sakartvelą į priekį dėl jo euroatlantinės ateities pradžia“, – pridūrė jis.
Ch. Michelis televizijos transliuotą pasirašymo ceremonijos Sakartvelo prezidentūroje transliaciją stebėjo vaizdo ryšiu iš Briuselio. Antradienį jis turi lankytis Tbilisyje.
EVT pirmininkas sakė, kad su Sakartvelo politiniais lyderiais aptars bendrus žingsnius dėl ES ir narystės bloke siekiančio Sakartvelo ryšių stiprinimo.
Politinė krizė šioje buvusioje sovietinėje respublikoje kilo po spalį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicinės partijos vadino suklastotais.
Po rinkimų opozicijos parlamentarai atsisakė užimti savo vietas naujajame parlamente ir ėmė rengti masinius protestus, reikalaudami pirmalaikių rinkimų.
„Politizuotas teisingumas“
Krizė komplikavosi vasarį, policijai areštavus N. Meliją per reidą jo partijos būstinėje. Tai nulėmė premjero atsistatydinimą ir Vakarų pasmerkimą.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Tbilisyje Ch. Michelis inicijavo partijų derybas krizei užbaigti. Partijų susitarimas buvo pasiektas po dviejų ankstesnių nesėkmingų bandymų.
Pagal susitarimą opozicinės partijos turi pradėti dirbti parlamente, o valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pažadėjo per savaitę amnestijomis ar panašiomis priemonės išspręsti „jaučiamo politizuoto teisingumo“ atvejus.
Ši išlyga susijusi su N. Melijos baudžiamąja byla, kurioje jis kaltinamas masinio smurto organizavimu per antivyriausybinius protestus 2019 metais. Pasak jo paties, byla yra politiškai motyvuota.
Susitarimu numatyta pirmalaikius parlamento rikimus surengti 2022 metais, jei „Sakartvelo svajonė“ per būsimus vietos administracijų rinkimus gaus mažiau nei 43 proc. balsų.
Juo taip pat numatomos valdžios pasidalijimo parlamente taisyklės, užtikrinančios, kad opozicijos parlamentarai vadovaus penkiems komitetams, ir didelės teismų sistemos bei rinkimų reformos.
„Nestabili sistema“
Jungtinės Valstijos sveikino susitarimą „užbaigti Sakartvelo politinę krizę“.
Tačiau nepaisydamas Ch. Michelio pareiškimo, kad „krizė baigėsi“, VNJ pakartojo planuojantis surengti didelį antivyriausybinį mitingą gegužės 15 dieną ir nurodė, kad aklavietę bus galima laikyti išspręsta tik N. Melijai išėjus iš kalėjimo.
Vienas VNJ lyderių Akakis Minašvilis pagyrė „kai kurias pozityvias išlygas“ susitarime, bet naujienų agentūrai AFP sakė, kad krizei užbaigti reikės išspręsti pagrindines jaunos Sakartvelo demokratijos problemas.
„Sakartvelo svajonę“ ir jos įkūrėją Bidziną Ivanišvilį Vakarai kaltino dėl prastėjančios jo šalies demokratijos būklės.
B. Ivanišvilis daugelio laikomas šalies pilkuoju kardinolu, nors jokio oficialaus posto neužima.
Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.
Kritikai kaltina turtingiausią Sakartvelo žmogų B. Ivanišvilį persekiojant politinius oponentus ir kuriant korupcinę sistemą su politiką persmelkiančiais privačiais interesais.
„Tokia nestabili politinė sistema ir toliau ateityje kels politines krizes“, – sakė A. Minašvilis.
