ekspertai.eu
Kijevo situacija vystosi dviejose nesusisiekiančiose erdvėse. Jei matytum tik vieną jų, galėtų susidaryti įspūdis, kad Ukrainos politinė krizė artėja prie taikios atomazgos.
Oficialiame lygmenyje – ministro pirmininko pavaduotojas Sergejus Arbuzovas pareiškė, kad Ukraina sutinka imtis priemonių, kad būtų pasiektas susitarimas dėl asociacijos su Europos Sąjunga. Tuo pat metu prezidentas Viktoras Janukovyčius dalyvauja apskritojo stalo diskusijose su opozicijos lyderiais „Ukrainos“ rūmuose.
Tuo metu Kijevo gatvėse situacija keičiasi kas valandą, o protestuotojai ruošiasi karui.
Priešais barikadas Institutskajos gatvėje stovi iš strypų ir vamzdžių suręstas Antrojo pasaulinio karo stiliaus prieštankinis ežys. Aikštės rytinėje pusėje barikados siekia penkis metrus aukščio ir yra iš abiejų pusių sutvirtintos storomis sniego maišų sienomis. Kreščiatiko barikados sustiprintos sunkvežimiais ir spygliuota viela. Ant tilto, kur vyko susidūrimai, užrašas: „Berkute“, sveikas atvykęs į pragarą.“
Kreščiatike demonstrantų grupė įsitaisė prie laužo šalia dvimetrinės sniego maišų barikados, kuri užtveria praėjimą į Proreznajos gatvę. Paklausiau, kaip jie aiškina valdžios sprendimą atitraukti vidaus kariuomenę ir „Berkutą“ po trečiadienio susidūrimų. „To neįmanoma suprasti“, – atsakė jie. O vienas pridūrė angliškai: „Yanukovych – crazy.“
O dėl santykių su ES, protestuotojai kalba, kad Asociacijos sutarties jau nebepakanka. „Mes pajudėjome toliau, tai sukilimas prieš feodalinius valdymo metodus“, – sako juristas iš Dniepropetrovsko Andrejus.
V. Janukovyčiui bus sunku išspręsti šitą krizę – jei jis, aišku, ketina tai daryti, nes juo netiki praktiškai visi visuomenės sluoksniai. Jo nekenčia elitas, kuris tapo pirmąja jo troškimo užgrobti valdžią auka. Tačiau taip pat jo nekenčia ir paprasti piliečiai, kurie jaučiasi esą po kriminalinės organizacijos padu.
„Žlugus Tarybų Sąjungai, – pasakoja Kijevo statybos firmos direktorius Vladimiras, kurį susitikau Maidane, – tie, kurie padėjo leteną ant valstybinės nuosavybės, pralobo per minutę. Vis dėlto tuomet, kai nuosavybė buvo padalinta, Ukraina pajudėjo civilizuotos visuomenės link. Kai tik į valdžią atėjo V. Janukovyčius, vėl prasidėjo perdalinimas, jo šeimos ir draugų naudai. Tai darė biurokratai, kurie neturėjo kitų būdų. Tačiau jie matė, kaip tai vieną kartą jau vyko, ir ėmėsi pakartoti, tik mažesniu mastu.“
Kentėdami daugybinius „kietos rankos“ taktikos padarinius, žmonės stebėjo V. Janukovyčiaus sūnaus Aleksandro, 40 metų dantų gydytojo, kilimą, kai šis per porą ar trejetą metų tapo multimilijonieriumi. Dabar jis ir grupė jaunų verslininkų, jo asmeninių draugų, vairuoja Ukrainos vyriausybę ir ekonomiką. V. Janukovyčius pasinaudojo sūnumi iš dalies tam, kad susikurtų atsvarą dviem oligarchams, kurie vis dar turėjo įtakos šaliai, – savo buvusiam globėjui Rinatui Ahmetovui ir Dmitrijui Firtašui. Tačiau visų akivaizdoje vykęs Aleksandro iškilimas sukėlė visuomenei vidinį pasidygėjimą vyriausybe. Jaunojo Janukovyčiaus kontrolės ekonomikai įsigalėjimą neblogai nušvietė sąlyginai nepriklausoma Ukrainos spauda. Tuo pačiu metu visoje Ukrainoje kriminaliniai elementai sujudo griebti biznį į savo rankas, tvirtindami, dažnai be jokio pagrindo esą jie „nuo Aleksandro”.
Nuosavybės užgrobimas, įvykdytas V. Janukovyčiaus šeimos narių, sudavė Ukrainos ekonomikai juntamą smūgį. Naujieji valdytojai buvo nusiteikę taip pat skirti pareigybes pagal pažintis, kaip anksčiau skyrė ir juos pačius, tad vadovavimo kokybė nuolat smuko. Tai buvo rimta problema šaliai, kuri stipriai nukentėjo nuo pasaulinės ekonomikos krizės ir iki šiol nuo jos neatsigavo.
Andersas Aslundas, vienas geriausių Ukrainos ekonomikos ekspertų, išanalizavo, kaip V. Janukovyčiaus šeima panaudojo ekonomikos kontrolę, kad gautų naudą iš pasisavintų įmonių, ir kaip ji nuskurdino ukrainiečių tautą. Tai – grobstymai iš mokesčių iždo ir muitinės rinkliavų; su režimu susijusių įmonių protegavimas, kad jos gautų pelną iš išpūstų valstybinių užsakymų kainų; dirbtinai mažų dujų kainų palaikymas, kad proteguojamos įmonės galėtų atsikąsti papildomą kąsnį perparduodamos dujas. A. Aslundo skaičiavimais, vien tik šie trys mechanizmai V. Janukovyčiaus šeimai per pastaruosius trejus metus davė nuo 8 iki 10 milijardų dolerių metinių pajamų.
Gali atrodyti, kad apsisprendęs jėga išvaikyti „Euromaidaną“ V. Janukovyčius visko netektų. Tai sukeltų izoliaciją nuo Europos, kas savo ruožtu priverstų Ukrainą pulti į Rusijos glėbį, o tai lemtų Ukrainos ekonomikos stagnaciją.
Tačiau žmonės, atėję į valdžią kartu su V. Janukovyčiumi, – tai neretai kriminalinių grupuočių veteranai, pasitraukę į verslą. Daugelis jų šiandien norėtų būti gerbiami žmonės. Tačiau jų psichologija liko, kaip ir anksčiau, kriminalinė, ir augant įtampai sunku numatyti, ko jie gali griebtis.
Vertė Alicija Žukauskaitė
