Euro zonos narės Graikijos nesėkmės sukėlė kai kurių buvusių socialistinių, o dabar ES šalių narių susierzinimą, kadangi stojimo į bendros valiutos klubą taisyklės gali būti dar labiau sugriežtintos.
Tinklalapis „eubusiness.com“ rašo, kad Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius išreiškė nepasitenkinimą, jog tos pačios taisyklės skirtingai taikomos šalims norinčioms jungtis į euro zoną bei jau joje esančioms. Juoba, kad sąlygas ir taip apsunkina užklupusi ekonomikos krizė.
„Jei šalis nėra vienos valiutos zonos narė, Mastrichto sutarties kriterijai jai taikomi labai griežtai, tačiau patekus į euro zoną, joje galima daryti, ką nori“,- piktinasi jis.
Buvusi sovietų okupuota Lietuva į ES įstojo 2004 m. Ji siekį įsivesti eurą 2007 m., tačiau to padaryti nepavyko vos per plauką - dėl itin griežtai ir principingai pritaikytų Mastrichto ekonominės ir piniginės sąjungos sutarties infliacijos kriterijų .
Kita vertus Graikija, į piniginę sąjungą įstojo 2001 m., kai vėliau paaiškėjo, klastodama makroekonominius duomenis. Nuo to laiko ji nuolat ir gerokai viršija valdžios sektoriaus deficito bei valstybės skolos kriterijus.
Tam, kad atitiktų Mastrichto sutarties reikalavimus ir galėtų jungtis į euro zoną Baltijos šalys biudžeto išlaidas „nuskuto iki kaulų“ ir valdžia pasekė bendrovės, rašo „eubusiness.com“.
Estijos pareigūnai pastebi, kad tokios priemonės nenuėjo veltui ir šalis vis dar tikisi eurą įsivesti kitąmet. Jei taip nutiktų Estija būtų trečia buvusi komunistinė šalis po Slovėnijos ir Slovakijos įsivedusi eurą. Lietuva ir Latvija tai padaryti ketina 2014 m.
Analitikai sako, jog nepaisant didelių pastangų Baltijos šalims eurą bus sunkiau įsivesti jau vien dėl Graikijos.
„Manau, kad mažai tikėtina, jog artimiausiu metu ar net vidutinės trukmės perspektyvoje į euro zoną būtų priimtos naujos narės“,- sako Paeras Magnussonas (Peras Magnusonas) „Danske Bank“ analitikas, pridurdamas, kad grėsmę euro stabilumui kelia ne tik Graikija, bet ir Ispanija, Italija bei Portugalija.
Iš ES šalių, nepriklausančių euro zonai, itin didelės skolos slegia Vengriją, kuri eurą norėtų įsivesti po ketverių metų. Tiesa, Vengrija neseniai yra gavusi 20 mlrd. Eurų tarptautinę paskolą biudžetui subalansuoti.
„PriceWaterhouseCoopers“ ekonomistas Lenkijoje Witoldas Orlowskis (Vitoldas Orlovskis) pastebi kelias pamokas, kurias gali išmokti Rytų Europa.
„Šiuo metu kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys yra finansiškai stipresnės nei kai kurios euro zonos narės“,- įžvelgia jis, turėdamas omenyje Lenkiją ir Čekiją.
Nepaisant to, šalys, būsimos euro zonos narės, bus vertinamos pro padidinimo stiklą.
Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas pareiškė, jog Estija yra suinteresuota įstoti į stiprią euro zoną ir tikisi, jog problemų turinčioms euro zonos narėms nebus nuolaidžiaujama ir šios bus priverstos subalansuoti savo biudžetus, o euro zonos kriterijai – išliks tokie pat griežti.
Mindaugas Linkaitis
