„Mes bijojome, kad po 20 savaičių viskas grįš į laikmetį prieš 20 metų. Tačiau, deja, tam pakako 20 dienų“, – „Politico“ sakė Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas, generolas Claudio Graziano.
Europiečių nuogąstavimus kursto mintis, kad Afganistaną vėl valdys griežtas islamistų režimas, taip pat naujos migracijos bangos tikimybė ir didelis susirūpinimas dėl Europos Sąjungos (ES) ar Europos vyriausybėms dirbusių afganų saugumo. Pareigūnai taip pat atidžiai stebi geopolitinių konkurentų, Turkijos ir Kinijos, vaidmenį krizės metu.
Tačiau nepaisant to, kad Europa yra labai suinteresuota Afganistano konflikto baigtimi, Europos pareigūnai pripažįsta, kad jie turi labai mažai įtakos. Europos lyderiai visiškai nenori pradėti naujos karinės intervencijos. JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė išvesti amerikiečių pajėgas iš Afganistano, o tai tik paskatino europiečius sekti šiuo pavyzdžiu.
Derybose Katare, kuriose norėta pasiekti ilgalaikį politinį susitarimą dėl Afganistano, ES atstovavo specialusis pasiuntinys Tomas Niklassonas. Teoriškai, blokas turi tam tikrą įtaką dėl savo finansinės pagalbos ir galimybės suteikti tarptautinį pripažinimą tam, kas vadovauja šaliai.
Visgi ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Talibanas turi „nedelsiant“ atnaujinti derybas ir gerbti žmogaus teises. Jis perspėjo, kad „jeigu valdžia bus užgrobta jėga ir bus atkurtas Islamiškasis Afganistano emyratas, Talibano lauks nepripažinimas, izoliacija, tarptautinės paramos nebuvimas“. Tačiau Talibanas turi mažai paskatų dalyvauti tose derybose ar paklusti išorės galių valiai, kai jis daro tokią didelę pažangą ir dabar kontroliuoja didžiąją šalies dalį.
„Nemanau, kad turime tam daug įtakos, – sakė vienas Europos diplomatas. – Atrodo, kad Talibanas tiesiog nori mus pastatyti priešais de facto padėtį.“
Pripažindami savo bejėgiškumą, Europos pareigūnai pastebi, kad net ir daug galingesnė JAV taip pat turi mažai įtakos Talibanui.
Paaukota ir žmonių gyvybių, ir pinigų
Didžiausia dalis pinigų ir karių NATO operacijoms Afganistane atkeliavo iš JAV, praradusios daugiau nei 2 tūkst. karių. Tačiau ES ir jos šalys narės taip pat panaudojo daug išteklių. Nuo 2002 m. ES Afganistanui suteikė daugiau nei 4 mlrd. eurų pagalbos vystymuisi, todėl šalis yra didžiausia ES paramos vystymuisi gavėja pasaulyje.
Daugelis Europos tautų taip pat prisidėjo prie įvairių JAV vadovaujamų karinių misijų Afganistane. Pavyzdžiui, Vokietija per pastaruosius 20 metų šalyje dislokavo daugiau nei 150 tūkst. karių. Iš viso 59 vokiečių kariai žuvo Afganistane, o Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų) operacijos kainavo apie 12,5 mlrd. eurų.
Europiečiai dabar stebi, kaip daugelis jų pastangų Afganistane išnyksta kaip dūmas. Ir viena iš aktualiausių Europos pareigūnų problemų yra pas juos dirbusių Afganistano darbuotojų likimas ir galimas Talibano kerštas.
Pasak diplomatų, ES išorės veiksmų tarnyba nustatė daugiau nei 100 vietinių darbuotojų, dirbančių Europos Sąjungai įvairiomis formomis Afganistane, iš viso – 456 šeimos išlaikytinius. Tarnybos atstovas atsisakė komentuoti šiuos skaičius dėl „saugumo priežasčių“.
Diplomatai sako, kad išorės veiksmų tarnybos generalinis sekretorius Stefano Sannino rugpjūčio pradžioje nusiuntė laišką ES valstybėms narėms, prašydamas padėti perkelti šiuos vietos darbuotojus, nes pati ES negali išduoti vizų.
Pasak vieno diplomato, grupė šalių, įskaitant Prancūziją ir Nyderlandus, jau atsakė, kad gali padėti. Laiške tarnyba taip pat iškėlė idėją pasiūlyti nemokamas atostogas arba finansinį išeitinį paketą tiems vietos darbuotojams, kurie nori patys susitarti kaimyninėse šalyse.
Migracijos krizės baiminamasi jau artimiausiu metu
Viena didžiausių Europos pareigūnų baimių yra ta, kad konfliktas ir Talibano vyriausybės perspektyva gali sukelti naują masinės migracijos bangą – prieglobsčio ir saugumo Europoje prašys galimai daug afganų.
Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaro biuro) skaičiavimais, nuo metų pradžios šalies viduje buvo perkelta beveik 400 tūkst. afganų – apie 244 tūkst. vien nuo gegužės. Afganai buvo pirmoji pilietybė tarp neteisėtai atvykusių į ES 2019 ir 2020 metais.
Europos pareigūnai nesitiki, kad migracijos krizė prasidės iš karto, tačiau baiminasi, jog tai atsitiks artimiausiais mėnesiais. „Aš nerimauju, labai nerimauju dėl to“, – sakė vyresnysis ES diplomatas.
Užsienio politikos reikalus Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje kuruojantis Nielsas Annenas sakė, jog būtų „naivu tikėti, kad tolimesni Talibano žygiai ir smurtas karo zonoje neturės jokių pasekmių migracijos politikai“.
„Iš Afganistano bėgs daugiau žmonių nei per pastaruosius metus“, – „Funke“ žiniasklaidos grupei sakė N. Annenas.
„To pasekmes pajusime ir Vokietijoje, net jei tai dar neprasidės artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė jis.
Pabrėždami šį susirūpinimą, šešių ES šalių – Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Nyderlandų, Graikijos ir Danijos – ministrai paragino tęsti afganų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, išsiuntimą iš Europos.
Kiti politikai ir teisių gynėjai jų laišką pasmerkė kaip grubų bandymą pranešti afganams, kad jie neturėtų ieškoti prieglobsčio Europoje. Vokietijos žaliųjų europarlamentarė Hannah Neumann sakė, kad juokinga manyti, jog įšaldžius deportacijas afganai bus paskatinti bėgti iš savo šalies ir vykti į Europą.
„Niekas netiki, kad žmonės bėga iš Afganistano ieškoti prieglobsčio kitur tik todėl, kad kai kurios ES šalys nutraukia deportacijas, – sakė H. Neumann. – Talibano žiaurumai verčia žmones išvykti.“
Bent dvi dalyvaujančios šalys – Vokietija ir Nyderlandai – greitai persigalvojo ir sustabdė deportacijas. Nestabilumas Afganistane taip pat sukėlė geopolitinių problemų Europoje. Neseniai Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi ir vyresniojo Talibano lyderio Mullaho Abdulo Ghanio Baradaro susitikimo nuotrauka sukėlė kai kurių diplomatų nerimą, kad Pekinas gali įgyti dar didesnės įtakos strateginiame regione, jei JAV remiama centrinė vyriausybė Kabule bus nuversta.
Tačiau kiti pareigūnai sumenkino šias baimes sakydami, kad Kinija nori stabilumo ir nėra suinteresuota leisti Afganistanui kelti naują islamistų terorizmo grėsmę.
Europos pareigūnai taip pat atidžiai stebi Turkijos vaidmenį. Ankara pasiūlė dislokuoti karius Kabulo oro uoste po to, kai NATO kariai pasitrauks, ir kelias savaites derėjosi su JAV šiuo klausimu. Turkija nori, kad būtų užtikrintos tam tikros dislokavimo sąlygos, įskaitant „žalią šviesą“ iš Talibano, kuri dar nėra duota, sakė pareigūnai.
Oficialiai ES apie šią galimybę pasisakė teigiamai. Tačiau kai kurie diplomatai baiminasi, kad sustiprinusi savo vaidmenį Sirijoje ir Libijoje, Turkija galėtų pasinaudoti savo buvimu Afganistane, kad padidintų savo įtaką migracijos srautams į Europą.
