Pasak „Vieningosios Rusijos“ deputatės, dėl to kaltas 1996 m. priimtas įstatymas „Dėl laidojimo ir laidojimo paslaugų“. Anot jos, jis yra pasenęs.
„Jame aiškiai nurodyta, kad laidojimu gali užsiimti tik savivaldybių organizacijos. Tai reiškia, kad neįmanoma kurti jokių privačių kapinių, krematoriumų, kitų ritualinių objektų, neįmanoma pritraukti kapitalo ir investicijų į šią sritį ne tik iš valstybės, bet ir iš išorės“, – vardija ji.
Rusijoje trūksta krematoriumų
Deputatė pacitavo savo turimą statistiką, anot jos, ypač prasta situacija yra su krematoriumais. Iš viso šalyje veikia 27 krematoriumai. Taigi 5 mln. gyventojų tenka tik vienas krematoriumas.
„Krematoriumų poreikis šiandien yra labai didelis. Didžiuosiuose miestuose – ypač Maskvoje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge – juose laidojama iki 70 proc. Dažnai žmonėms iš priemiesčių tenka važiuoti į federalinius centrus, kad pasinaudotų kremavimo paslauga. O tai – papildomi pinigai, papildomas stresas, papildomas laikas eilėse ir pan.“, – sako ji.
Problemos sprendimas, S. Razvorotnevos nuomone, gali būti įstatymo pataisos, leidžiančios statyti laidojimo įstaigas viešosios ir privačios partnerystės būdu, t. y. dalyvaujant komerciniam kapitalui.
Mirties rodikliai Rusijoje pradėjo smarkiai augti koronaviruso pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje. Statistikos duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį mirčių skaičius per metus padidėjo 4 proc. ir siekė 921,1 tūkst. Vidutiniškai šalyje mirė 1,5 karto daugiau žmonių nei gimė, o kai kuriuose regionuose šis skirtumas tapo dar didesnis.
Britų žvalgybos vertinimais, Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iki 2024 m. rugsėjo pasiekė 610 tūkst. Į šį skaičių įeina ir žuvusieji, ir sužeistieji. Prieš tai „The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų žvalgybos duomenimis, rašė, kad Ukrainoje žuvo 200 tūkst. rusų.
