Ministras išsiuntė raštą ET generalinei sekretorei Marijai Pejčinovič Burič 25-ųjų Rusijos įstojimo į Europos Tarybą proga. Rašte dėstoma, kad Europos Tarybos autoritetas yra „drebinamas“ dėl „masinių ir ilgalaikių žmogaus teisių pažeidinėjimų, rusų ir rusakalbių diskriminacijos Ukrainoje ir Baltijos šalyse“.
Baltijos šalyse tariamai engiamų rusakalbių „kortą“ Kremlius akcentuoja nuolatos, ypač dėl to kliūva Estijos ir Latvijos valstybėms, kuriose nuo pat nepriklausomybės paskelbimo dalis visuomenės turi „nepiliečio“ statusą. Tiesa, estai ir latviai 2020-aisiais priėmė įstatymų pataisas, kurios numato, kad „nepiliečių“ vaikai jau galės supaprastinta tvarka gauti pilietybę.
„Nepiliečio“ statusas valstybėje iš esmės toks pats, kaip ir „piliečių“: jie gali laisvai keliauti po pasaulį, tačiau negali balsuoti ir dirbti valstybinėse įstaigose, taip pat galioja tam tikri ribojimai įsigyjant šaunamąjį ginklą ar nekilnojamą turtą.
Neseniai Latvijoje buvo uždrausta tuzino Rusijos propagandinių kanalų retransliacija dėl visuomenės informavimo įstatymų pažeidimų. Tai taip pat sukėlė Kremliaus pasipiktinimą ir kaltinimus Latvijai pažeidžiant rusakalbių teises.
