Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašoma, jog Maskva užsimojo bausti tuos, kurie neigia Raudonosios armijos lemiamą vaidmenį Antrajame pasauliniame kare nugalint nacizmą.
Reikia bausti abejojančius
Iš pradžių atrodė, kad Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro Sergejaus Šoigu žodžiai bus priimti kaip nevykęs juokas. Jis pareiškė, kad Kremlius, siekdamas apginti Rusijos pergalę Antrajame pasauliniame kare, turi kelti baudžiamąsias bylas visiems, kurie drįsta neigti lemiamą Raudonosios armijos indėlį nugalint nacizmą.
Pasirodo, tai nebuvo pokštas. Jau kitą dieną S. Šoigu siūlymui pritarė šalies generalinis prokuroras Jurijus Čaika.
Pastarasis aiškino, kad tokie neigimai pažeidžia dorą bei moralę, todėl reikia įstatymo, kuris numatytų baudžiamąją atsakomybę už Sovietų Sąjungos vaidmens nugalint nacizmą menkinimą.
S. Šoigu teigė, kad priėmus baudžiamąjį įstatymą Rusija galėtų ginti savo istoriją. Jo teigimu, baudžiamosios atsakomybės neišvengtų ir kitų šalių prezidentai, neigiantys sovietų liaudies pergalės Antrajame pasauliniame kare svarbą. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras netiesiogiai perspėjo Talino merą, kuris nusprendė į kitą vietą perkelti okupaciją primenantį Bronzinio kario paminklą. S. Šoigu teigė, kad priėmus įstatymą tokie merai turės gerai pagalvoti prieš veikdami.
Siekiama reabilituoti J. Staliną
Tokie S. Šoigu ir J. Čaikos pareiškimai nieko nebestebina. Pastaruoju metu Rusijoje siekiama reabilituoti Josifą Staliną ir jo valdymo epochą. Daug pasako ir tai, kad leidykla „Atticus Group“ ne be Kremliaus spaudimo atsisakė leisti britų istoriko Orlando Figeso knygą, kurioje pasakojama apie J. Stalino vykdytas represijas.
O. Figesas teigė, kad jo veikalas yra nepatogus dabartiniam Rusijos režimui. Knygoje „Informatoriai: privatus gyvenimas Stalino Rusijoje“ skelbiami kelių šimtų šeimų archyvai ir pokalbiai apie stalinizmo erą.
O. Figeso teigimu, atsisakymas leisti knygą ir kratos, kurios buvo atliekamos leidinį padėjusioje rengti organizacijoje „Memorialas“, yra tik dalis platesnio ideologinio mūšio, kuriame kovojama dėl teisės kontroliuoti istorijos mokymą mokyklose ir istorinių knygų publikavimą.
Kremliaus tikslas − reabilituoti J. Staliną. Istorikas pabrėžia, kad nesistengiama paneigti jo padarytų nusikaltimų, tačiau visais įmanomais būdais bandoma vaizduoti jį kaip šlovingos sovietinės praeities pagrindinį kūrėją. Siekiama, kad rusai didžiuotųsi sovietine praeitimi, o ne būtų slegiami nusikaltimų ir dėl to kylančio kaltės jausmo.
2007 metų birželį tuometinis prezidentas Vladimiras Putinas per konferenciją paragino mokytojus pozityviau pristatyti J. Staliną mokiniams. Esą šis politinis veikėjas padarė Sovietų Sąjungą didžia valstybe, laimėjo karą prieš Adolfą Hitlerį, o jo padarytos klaidos nebuvo didesnės už Vakarų valstybių klaidas. Knygos, kuriose kalbama apie didįjį terorą ar gulagus, imtos cenzūruoti, o jas rašantys istorikai dažnai kaltinami antipatriotinių nuotaikų kurstymu.
Kaip pabrėžia O. Figesas, prezidento administracija išleido vadovėlį, kuris vadinasi „Modernios Rusijos istorija 1945−2006 metais: mokytojo vadovas“. Pasak vieno iš Kremliaus propagandos atstovų Pavelo Danilino, šios knygos tikslas yra ne pristatyti Rusijos istoriją kaip nuviliančių nesėkmių ir klaidų seką, o paskatinti didžiavimąsi šalimi.
P. Danilinas yra artimas V. Putino bičiulio Glebo Pavlovskio draugas. G. Pavlovskis redaguoja „Rusišką žurnalą“, siekiantį sukurti intelektualinį pagrindą V. Putino pseudodemokratijai.
Neturi kuo daugiau didžiuotis
Stebint, kas pastaruoju metu vyksta Rusijoje, kyla klausimas, kodėl visa tai daroma? Negi J. Stalino epocha yra laikotarpis, kuriuo turėtų didžiuotis dauguma Rusijos piliečių? Panašu, kad taip.
Prieš porą metų vykusioje apklausoje net 76 proc. rusų teigė, kad pergalė Antrajame pasauliniame kare yra svarbiausias Rusijos istorijos pasiekimas. Požiūris į šį karą gali ištrinti politinius nesutarimus tarp skirtingos ideologijos besilaikančių rusų ir vienyti tautą. Tiek liberalai, tiek komunistai, tiek radikalūs nacionalistai cinišku įžeidimu dažnai laiko kiekvieną bandymą suabejoti lemiamu Raudonosios armijos vaidmeniu kare.
Rusijos visuomenėje vyrauja didžią patriotinę pergalę šlovinantis motyvas, kurį publicistė Dina Charpajeva atpasakojo taip: „1941 metų birželio 22 dieną taiki Sovietų Sąjunga buvo užpulta nacistinės Vokietijos. Vadovaujama Stalino, sovietų armija išgelbėjo pasaulį ir šalį, o sovietų liaudis nugalėjo žmonijos priešą. Civiliai buvo pasiryžę, reikalui esant, aukoti gyvybę ir visa širdimi rėmė sovietų armiją jos teisingame, romantiniame ir didvyriškame mūšyje.“
D. Charpajeva pabrėžė, kad mitas apie didvyrišką sovietų liaudies vaidmenį Antrajame pasauliniame kare buvo sukonstruotas neatsitiktinai. Juo siekta nuslopinti prisiminimus apie gulagą, užglaistyti beprasmes kančias, kurių žmonėms sukėlė J. Stalino valdymas. Naujasis mitas palaidojo jo nusikaltimus.
Toks mitas atlieka ir dar vieną funkciją – išlaisvina rusus nuo nevisavertiškumo komplekso. Garbinant J. Staliną ir išaukštinant okupacinės Raudonosios armijos kovą, bandoma parodyti, kad Rusijos istorija nebuvo tik nesėkmių, tironijos, milžiniškų civilių aukų ir nepasisekusių utopinių eksperimentų poligonas.
2007 metų apklausoje teigiama, kad 92 proc. rusų žino apie J. Stalino vykdytas represijas, tačiau net du trečdaliai asmenų nė nenutuokia apie tikruosius teroro mastus. Be to, 80 proc. šalies gyventojų teigia, kad gali didžiuotis savo krašto istorija.
Kvailumas užkrečiamas
S. Šoigu ir J. Čaikos pasiūlymai bausti už Raudonosios armijos vaidmens nugalint nacius menkinimą nebuvo vieninteliai, galintys sukelti šoką. Patarlė sako, kad idiotizmas yra užkrečiamas. Kartais juo užsikrečia ir liberalais save laikanti opozicija. Taip nutiko Grigorijaus Javlinskio judėjimui „Jabloko“.
Vasario 28 dieną šis politikas pareiškė, kad kriminaliniu nusikaltimu turi būti laikomi ir bandymai teisinti masines represijas bei milijonų taikių gyventojų sunaikinimą. „Jabloko“ siekia pateikti programą, kurios tikslas − įveikti bolševizmą, stalinizmą ir nacionalizmą politikoje.
Bandymas pateikti tokią programą galbūt būtų sveikintinas, tačiau priemonės, kaip tai planuojama padaryti, primena vargšo Don Kichoto kovą su vėjo malūnais. Vien teisinių normų, kriminalizuojančių vienokius ar kitokius pasisakymus, priėmimas problemos neišspręs, veikiau ją tik padidins. Šalyse, kuriose draudžiama neigti holokaustą, antisemitizmas neišnyko, tačiau iš to Rusijos politikai pasimokyti neketina.
TIK FAKTAI
Per J. Stalino vykdytą prievartinę kolektyvizaciją ir teroro kampaniją žuvo milijonai žmonių visoje Sovietų Sąjungoje.
1999 metais 20 proc. apklaustųjų Staliną pavadino išmintingu vadovu, atvedusiu SSRS į galybę ir klestėjimą, o 2007 metų pabaigoje tokių buvo 14 proc.
V. Putinas teigia, kad Sovietų Sąjungos griūtis yra didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa.
Kremlius nepripažįsta, kad Raudonosios armijos pergalė Antrajame pasauliniame kare baigėsi kruvinu šalių kaimynių pavergimu.
