• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV pareigūnai teigia, kad artimiausiais mėnesiais Rusija greičiausiai nepasieks didelių teritorinių laimėjimų Ukrainoje, nes jos prastai apmokytos pajėgos stengiasi pralaužti Ukrainos gynybą, kuri dabar sustiprinta vakarietiška amunicija, skelbia „The New York Times“.

12

JAV pareigūnai teigia, kad artimiausiais mėnesiais Rusija greičiausiai nepasieks didelių teritorinių laimėjimų Ukrainoje, nes jos prastai apmokytos pajėgos stengiasi pralaužti Ukrainos gynybą, kuri dabar sustiprinta vakarietiška amunicija, skelbia „The New York Times“.

REKLAMA

Rusijos problemos labai keičia karo dinamiką, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo palankesnė Maskvai. Rusijos pajėgos ir toliau kelia daug žalos, tačiau jų laipsnišką pažangą sulėtino sustiprėjusios ukrainiečių linijos.

Artimiausi mėnesiai nebus labai lengvi

Artimiausi mėnesiai Ukrainai nebus lengvi. Tačiau šią savaitę Vašingtone (JAV) į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įkūrimo 75-ąsias metines susirinkę sąjungininkų lyderiai gali teigti, kad jų pastangos stiprinti Ukrainą duoda rezultatų.

„Ukrainos pajėgos yra ištemptos ir jų laukia sunkūs kovos mėnesiai, tačiau didelis Rusijos proveržis dabar mažai tikėtinas“, – sakė neseniai Ukrainoje lankęsis Karnegio (JAV) tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.

REKLAMA
REKLAMA

Nors Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jie kovoja dėl savo žemės susigrąžinimo, vis daugiau JAV pareigūnų mano, kad karas pirmiausia susijęs su Ukrainos ateitimi NATO ir Europos Sąjungoje.

REKLAMA

Infrastruktūros klausimas

Įpusėjus tretiesiems karo Ukrainoje metams, kyla realus susirūpinimas dėl Ukrainos gebėjimo išlaikyti savo infrastruktūrą. Tačiau JAV rinkimai yra taip pat labai svarbus veiksnys, kuris gali padėti nulemti Ukrainos likimą. Skatinama Amerikos patarėjų, Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo gynybai stiprinti ir smogti gerokai už Rusijos linijų.

Buvęs žvalgybos pareigūnas Ericas Ciaramella, dabar kartu su M. Kofmanu dirbantis Ukrainos ekspertu Karnegio tarptautinės taikos fonde, sakė, kad per pastaruosius 18 mėnesių tapo aišku, jog nei Rusija, nei Ukraina neturi galimybių iš esmės pakeisti fronto linijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Jungtinės Valstijos visada apibrėžė savo strateginį tikslą kaip demokratišką, klestinčią, europietišką ir saugią Ukrainą. JAV ir jos sąjungininkėms reikės ilgalaikių investicijų, kad Ukraina galėtų išlaikyti savo linijas, nusilpninti Rusiją ir padaryti žalos. Tai vis dar labai nestabilus scenarijus. Štai kodėl Vakarų lyderiai taip pat turi iš tikrųjų sutelkti dėmesį į Ukrainos integravimą į Europos ir transatlantines saugumo struktūras“, – teigė E. Ciaramella.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga sutiko pradėti derybas su Ukraina dėl narystės, o tai yra labai svarbus žingsnis. Nors NATO dar nėra pasirengusi pakviesti Ukrainą prisijungti, sąjungininkų lyderiai šią savaitę turėtų patvirtinti formuluotę, kuria Kyjivui beveik pažadama, kad jis taps Aljanso dalimi.

Pareiškimu siekiama, kad nepasikartotų tai, kas nutiko pernai Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, kai vadovai pareiškė, kad Ukrainos ateitis yra NATO, tačiau nepateikė jokio konkretaus kvietimo. Diplomatai painią kalbą pavadino „žodžių makalyne“, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiskundė, kad nenurodytas narystės terminas.

REKLAMA

Artėja prie tikslo

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Kyjivo galimybė prisijungti prie NATO atrodė tolima. Sąjungininkai nenorėjo provokuoti Rusijos. Nuo to laiko Ukrainos partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis, Didžiąja Britanija ir kitomis Europos šalimis sustiprėjo, o Vakarai skyrė milijardus eurų Ukrainos kariuomenei apmokyti ir aprūpinti.

Neįleisti Ukrainos į NATO buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas nuo pat karo pradžios, kuris ironiškai dėl jo invazijos Ukrainai tapo labiau pasiekiamas. Taikos derybos 2022 m. balandžio mėnesį žlugo, kai Maskva primygtinai reikalavo Ukrainos neutralumo ir veto teisės dėl bet kokios išorės karinės pagalbos.

REKLAMA

Nuo to laiko Ukraina dar labiau įsipareigojo integruotis į Europą. Pirmaisiais karo metais Rusija užėmė labiausiai prorusiškas Ukrainos dalis. Amerikiečių pareigūnai sako, kad Ukrainai bus beveik neįmanoma atgauti visos savo teritorijos, tačiau ji gali reikalauti didesnės integracijos į Europą, jei jos rezultatai mūšio lauke bus geresni. Kai kurie pareigūnai sako, kad net ir formaliai neatgavusi savo žemių, Ukraina vis tiek gali tapti karo nugalėtoja, priartėjusi prie NATO ir Europos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prezidentų pozicijos

Vadovaujant Joe Bidenui, Jungtinės Valstijos teikė karines konsultacijas, žvalgybinę informaciją realiuoju laiku ir milijardus dolerių ginklų. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad jei bus išrinktas, pradės taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Nors jis neįvardijo taikos sąlygų, kurių siektų. Dėl to manoma, jog greitos derybos tikriausiai priverstų Ukrainą atiduoti didžiulius teritorijos plotus ir atsisakyti ambicijų įstoti į NATO.

REKLAMA

Viso karo metu JAV žvalgybos agentūros Ukrainos perspektyvas vertino kur kas pesimistiškiau nei Pentagonas, kurio aukšto rango karininkai glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene. Tačiau dabar JAV vyriausybės vertinimai (kalbant apie Rusijos perspektyvas mūšio lauke) atrodo, labiau sutampa.

Rusija, turėdama elektroninių komponentų iš Kinijos, dronų iš Irano ir raketų bei artilerijos iš Šiaurės Korėjos, užsitikrino pakankamai ginklų, kad galėtų aprūpinti savo kariuomenę. Tačiau jai trūksta personalo, kad galėtų surengti reikšmingą proveržį.

Kas artimiausiu metu laukia Ukrainos žem
Kas artimiausiu metu laukia Ukrainos žem
Daug organinių trąšų. Caras chūyijlo tuo pasirūpins.
o parashoje apsishike iki ausu ir nelabai kada nusiplaus
Pissat pas Tomkų
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų