Autoritarinis Vladimiro Putino režimas Rusijoje iš šalies atrodo monolitinis: Kremlius pabrėžtinai ignozuoja Vakarų sankcijų dėl aktyviai kurstomo ginkluoto konflikto Ukrainos rytuose grėsmę. Regis, Maskvai visiškai nerūpi ir tai, kad tarptautinę saugumo sistemą griaunanti ir tarpvalstybinių sutarčių nesilaikanti Rusija vis labiau izoliuojama pasaulyje. Po Krymo aneksijos į padanges šovę Rusijos prezidento reitingai tarsi patvirtina, kad niekada savo klaidų nepripažįstantis ir iki galo savo sumanymus, kurie kartais visiškai pamina tarptautinę teisę, vykdantis V.Putinas jaučiasi visagalis ne tik savo šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje.
Tačiau įspūdis, kad dabartinis Kremliaus režimas yra tvirtas kaip uola, gali būti klaidingas: Vokietijos federalinės žvalgybos tarnyba (BND) teigia turinti žinių, kad Rusijos vadovybėje vyksta įnirtinga kova: kietojo kurso šalininkai ir ekonomikos sluoksnių atstovai varžosi dėl galimos įtakos prezidentui V.Putinui. Apie tai Vokietijos parlamento užsienio reikalų komiteto posėdyje pranešė BND vadovas Gerhardtas Schindleris. Pasak Vokietijos spaudos, kiek vėliau jis apie tokius nesutarimus Kremliuje informavo ir Vokietijos kanclerio įstaigą.
Įdomu, kad vos prasidėjus krizei Ukrainoje Vakarų šalių specialiosios tarnybos abejojo, kad V. Putiną tvirtai remiantis Kremliaus politinis blokas gali skilti. Vis dėlto dabar BND mano, kad netrukus Rusijos oligarchai, kurie pajuto JAV ir Europos Sąjungos sankcijų poveikį, gali iškelti politinio bei ekonominio pobūdžio reikalavimus ir pabandyti „pristabdyti“ V.Putiną. Apie tai rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.
Nors daugelis apžvalgininkų JAV ir ypač ES sankcijas Rusijai laiko labai silpnomis ir baugščiomis, vis dėlto jų pasekmės stagnuojančiai Rusijos ekonomikai yra aiškiai pastebimos. Ekspertai prognozuoja ilgalaikį jų poveikį ir perspėja apie ardomąjį naujų sankcijų paketo, kuris apimtų ištisus Rusijos ekonomikos sektorius, efektą. O kad jis anksčiau ar vėliau vis dėlto bus priimtas, sunkoka abejoti: Kremlius ne tik nesiruošia mažinti karinės ir finansinės paramos Rytų Ukrainos separatistams ir savo paties samdiniams, bet ir demonstratyviai ją didina. Didžiausių ES šalių lyderiai itin kantrūs, bet ir jų kantrybė turi ribas: antradienį Prancūzijos prezidento atstovai išplatino pranešimą apie tai, kad Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir JAV vadovai mano esant būtina paskelbti Rusijai naujas sankcijas, jeigu ji nepakeis savo politikos Ukrainos atžvilgiu.
