Pergalės dienos iškilmės, žyminčios Antrojo pasaulinio karo pabaigą, Kremliaus pašonėje minėti pradedamos lygiai 10 valandą ryto Maskvos laiku.
Dar sovietmečiu suformuota tradicija Pergalės dieną švęsti gegužės 9-ąją – viena svarbiausių valstybinių švenčių Rusijoje. Ją čia entuziastingai mini ir valdantysis elitas, ir karo veteranai, ir visuomenė. Tačiau neabejotinai svarbiausia šios šventės persona – meistriškai savo tikslams Pergalės dieną išnaudojantis Rusiją jau du dešimtmečius valdantis Vladimiras Putinas.
Po oficialaus karo veteranų pasveikinimo ir tylos minutės, V. Putinas kreipiasi į tautą. Jo kalba, kaip ir visas karinis paradas – proga parodyti Rusiją tiek karine, tiek geopolitine prasme kaip stiprią valstybę. Taip pat toliau palaikyti bei rusų sąmonėje stiprinti Sovietų Sąjungos, nugalėjusios Antrajame pasauliniame kare, nostalgiją.
„Darėme ir darysime viską, kas būtina, kad užtikrintume mūsų ginkluotųjų pajėgų didelius kovinius pajėgumus, aukščiausio šiuolaikinio lygio gynybos potencialą. Ir toliau didinsime karinės tarnybos prestižą, karių ir pareigūnų autoritetą, gynėjų mūsų tėvynės“, – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Politologai pastebi, kad sovietmečiu Pergalės dieną buvo akcentuojamas aukų atminimas, smerkiamas karas, baisimasi jo nešamomis kančiomis ir žiaurumais. Dabar gi tai lyg naujo karo trokštančios galios ir militarizmo šventė. Dėl to šalia 13 tūkstančių kariškių į gatves išrieda per 130 karinės technikos vienetų – istorinės ir šiuolaikinės Rusijos artilerijos.
Tiesa, parado aviacijos dalyje turėję dalyvauti 74 lėktuvai ir sraigtasparniai į dangų virš Raudonosios aikštės nepakilo dėl meteorologinių sąlygų. Šiųmečiame Pergalės dienos parade nėra ir pasaulio lyderių. Po to, kai pernai jame pasirodė tik Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, Kremlius pareiškė, kad šiemet į paradą kvietimų nusprendė nesiųsti.
