Nors patys rinkimai atrodo kaip formalumas, tačiau jie vyks šalyje, kurią iš esmės pakeitė karas, kurioje žymūs opozicijos politikai Aleksėjus Navalnas ir Ilja Jašinas atsidūrė už grotų.
Ten, kur rinkimai vyks, yra Rusijos vadinamosios „naujos teritorijos“ – okupuotos Ukrainos dalys.
Rinkimai – karo įteisinimo priežastis
„Šie rinkimai yra priemonė V. Putinui įteisinti savo sprendimą pradėti karą Ukrainoje“, – „The Guardian“ teigė Andrejus Kolesnikovas, Maskvoje įsikūrusio Karnegio Rusijos Eurazijos centro vyresnysis darbuotojas.
Ekspertas teigia, jog tokie autoritariniai lyderiai kaip V. Putinas, tam, kad valdytų, remiasi elito parama.
Kremliaus teatras
„Rinkimais ir rinkimų kampanija yra siekiama parodyti vyriausybei, kad nepaisant nepavykusio Jevgenijaus Prigožino vasaros sukilimo, V. Putinas vis dar turi visuomenės palaikymą. Tad tikrai nereiktų nustebti, jog Rusijos režimo lyderis apie savo kandidatūrą paskelbė Kremliuje vykusiame renginyje, kuriame buvo pagerbiami Ukrainoje kariavę rusų kariškiai. Juk vienas iš jų paklausė V. Putino ar jis vėl kandidatuos“, – aiškina A. Kolesnikovas.
Tai, ką galima pavadinti politiniu teatru, V. Putinas atsakė nežinąs ar kandidatuos, nes, neva, „turi įvairių minčių“. Tačiau po kariškio klausimo, suprato, kad dabar yra tinkamas metas priimti galutinį sprendimą.
„Aš kandidatuosiu į prezidento postą“, – galiausiai pareiškė V. Putinas, apsuptas kariškių ir jų artimųjų.
Geresnė V. Putino padėtis
Nors praeitų rinkimų rezultatai abejonės nekėlė, tačiau Rusijos režimo lyderis į šį balsavimą ateis kur kas „tvirtesnis“.
Atrėmusi Ukrainos vasaros kontrpuolimą, Rusijos kariuomenė pati perėjo į puolimą palei rytinę Ukrainos fronto liniją. Tuo tarpu Vakarų karinė parama Kyjivui, atrodo, silpsta.
Laikydamas šampano taurę, savimi pasitikintis V. Putinas pareiškė, jog Ukrainai baigiasi ginklai.
„Jie neturi ateities. Bet mes turime ateitį“, – pridūrė jis.
Dėmesys vidaus politikai
Apžvalgininkai mano, kad nors V. Putinas pergalę rinkimuose gali vaizduoti kaip karo Ukrainoje palaikymą, tačiau reiktų tikėtis, jog pagrindinį dėmesį prezidentinėje kampanijoje skirs vidaus klausimams kaip ekonomikai ir švietimui.
„Pats faktas, kad vyksta rinkimai, reiškia, kad V. Putinas nori sukurti ramybės aurą – parodyti rusams, kad viskas gerai“, – teigė Maratas Gelmanas, vienas iš V. Putino buvusių patarėjų, dabar jį kritikuojantis.
M. Gelmanas, dirbęs 2000 m. Rusijos režimo lyderio rinkiminėje kampanijoje sakė, jog rinkimų žinia gali būti, jog nors karas yra čia pat, jis netrukdo rusams gyventi įprastą, laimingą gyvenimą.
Didžiuosiuose Rusijos miestuose kalbos apie karą nublanko, nes Kremliui pavyko atlaikyti Vakarų sankcijas, nuo pat karo pradžios. Tai reiškia, kad Vakarai nesugebėjo veiksmingai apriboti Rusijos gaunamų pajamų iš naftos.
Ekspertai teigė, kad yra dar viena priežastis, kodėl artėjant rinkimams V. Putinas gali nustumti karą į antrą planą.
Apklausos rodo kitaip
Neseniai atliktos apklausos parodė, jog kai kurie šalies gyventojai vis dažniau jaučia slegiantį nuovargį dėl karo, kurio pabaigos dar nematyti.
Nepriklausoma Rusijos apklausų agentūra „Levados centras“, surengtoje apklausoje klausė ko rusai norėtų paklausti V. Putino. Pats populiariausias klausimas buvo „kada baigsis invazija į Ukrainą“.
Kita apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustųjų rusų nori, kad V. Putinas pradėtų derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, ir pirmą kartą viršijo norinčiųjų tęsti karą skaičių.
Taip pat ganėtinai jautri yra mobilizacijos tema. Kyla klausimų, ar V. Putinas planuoja surengti naują mobilizaciją po to, kai bus suteikta penktoji kadencija. Praėjusiais metais toks sprendimas kainavo V. Putinui didžiausią paramos nuosmukį per 30 apklausos metų.
Būdas demonstruoti galią
„Tikėtina, kad V. Putino perrinkimo kampanija taip pat yra būdas parodyti elitui, kad jis vis dar tvirtai kontroliuoja šalį. Jam labai svarbu parodyti, kad jis atstovauja žmonėms, kad priešintis jam beprasmiška“, – teigė Abbasas Galiamovas, politinis konsultantas ir buvęs Rusijos režimo lyderio kalbų autorius.
Ekspertas teigia, jog nepavykęs J. Prigožino ir jo grupuotės „Wagner“ sukilimas privertė sunerimti daugelį Rusijos politinio elito atstovų ir sukėlė daug klausimų dėl režimo stabilumo.
„Po sukilimo Kremlius ypač įtariai žiūri į išdavikus“, – sakė A. Gelmanas, pridurdamas, kad rinkimų kampanija suteikia galimybę „išbandyti“ pareigūnus visoje šalyje.
Senos pergalės
Daug kas pasikeitė nuo paskutinės V. Putino pergalės 2018 m. rinkimuose, kurie turėjo būti paskutinė jo kadencija. Žinoma, po jų, lyderis surengė konstitucines reformas, leidžiančias jam likti valdžioje iki 2036 m.
Prieš 2018 rinkimus V. Putinas galimai buvo susirūpinęs, jog populiarumo gali nepakakti, kad rinkėjai ateitų prie balsadėžių. Tam jis pasitelkė įvairias skatinimo priemones, kaip loterijos, kuriose buvo galima laimėti „iPhoneX“ ir automobilių.
Negana to, jis taip pat leido Ksenijai Sobčak, žinomai visuomenininkei, žurnalistei ir Putino politinio mentoriaus dukrai, kandidatuoti prieš jį, siekdamas rinkimams suteikti konkurencijos ir teisėtumo iliuziją. Nors rimčiausiam V. Putino varžovui, opozicijos lyderiui A. Navalnui, buvo uždrausta kandidatuoti.
Suvaržymas prie balsadėžių
„Gali būti, kad vadinamojo liberalaus kandidato nebereikia... Sistemai nebereikia tokių žmonių kaip Vladislavas Surkovas“, – sakė A. Kolesnikovas, turėdamas omenyje buvusį Kremliaus marionečių meistrą, kuris laikomas pagrindiniu sistemos, dažnai vadinamos „valdoma demokratija“, architektu.
Tačiau M. Gelmanas sakė, kad vis dar tikėtina, jog Kremlius iškels antikarinį kandidatą, bet užtikrins, kad jis gaus nedidelį procentą balsų.
„Esmė – suvaržyti antikarinį judėjimą balsavimo biuletenyje. Tie, kurie pasisako prieš karą, turi jausti, kad yra absoliuti mažuma“, – priduria ekspertas.
herbas iš aukso ordos
himnas iš ssrs
atominė bomba iš jav
samovar, matrioška-iš kinijos
šči-iš vokietijos(sauerkraut)
pavadinimas pavogtas iš kijyvo rusios, ukrainiečių valstybės
