Produktais ten jau rubliais ir keturis kartus brangesni. TV3 žurnalistė lankėsi viename iš penkių punktų, kur tūkstančiai žmonių, norėdami saugiai pereiti iš vienos pusės į kitą, yra priversti laukti nuo poros iki keliolikos valandų.
Visi šie žmonės iš separatistų kontroliuojamos teritorijos nori patekti į Ukrainos pusę. Ties 500 kilometrų kontaktine linija dabar intensyviai skraido sviediniai, šaudo, pilna minų.
Žmonės guodžiasi, kad fronto linija atskyrė šeimas ir gimines
Ši vieta – Majorsko perėjimo punktas – yra vienas iš penkių egzistuojančių saugių perėjimo tunelių iš vienos pusės į kitą. Pirmas separatistų užimtas miestas Harlovska – už 6 kilometrų nuo čia. Gyventojai sako, kad mieste gyvybės nebeliko.
Perėjimo punkte su gyventojais kalbame šeštadienį, todėl tiek separatistų, tiek Ukrainos pasieniečių patikrą jie pereina užtrukdami iki kelių valandų. Įprastą darbo dieną eilės nutįsta dėl to, kad žmonės keliauja pasiimti ukrainietiškų išmokų ir pensijų.
Tam, kad jas gautų, turi nuolat registruotis Ukrainos kontroliuojamoje pusėje. Kai kurie to nedaro, ir lieka be pinigų.
Žmonės guodžiasi, kad fronto linija atskyrė šeimas ir gimines. Dabar kaskart norėdami aplankyti išsikėlusius artimuosius turi sukarti daug ilgesnį kelią, laukti eilėse. Dažnas rankose tempia didelius krepšius. Juose talpina ir ukrainietiškus maisto produktus. Nes už produktus Kremliaus pakalikų valdomuose miestuose jau atsiskaitoma rubliais, o kainos, kaip patys sako – rusiškos.
Šalia metalinių konteinerių krykštauja vaikai. Daugelio patirtis labai skaudi. Kartu su tėvais jie įsikūrę pabėgėlių centre. Čia glaudžiasi tie, kurie turėjo palikti savo namus dėl karo ir bėgti iš separatistų užimtų teritorijų. Tarp metalinių sienų glaudžiasi 390 žmonių, daugiau kaip 170 – vaikai.
Tokį prieglobstį užtikrino Vokietija
Ayshat Natarova metalinėje dėžėje gyvena kartu su dviem dukrom ir keturiais anūkais. Taip jau treti metai. Sako, kad anksčiau vilties grįžti atgal į prie Luhansko esančius apgriautus namus buvo daugiau.
Tokį prieglobstį užtikrino Vokietija. Būtent ši šalis paklojo 19 milijonų vien tam, kad namus turėtų per 2000 karo sukrėstų žmonių. Dabar pabėgėliai čia negali gyventi nemokamai. Apie 20 eurų šeima turi pati atiduoti už komunalinius mokesčius. Nes daugelis be darbo – pensininkai, vaikus auginančios mamos ir invalidai.
Gyvena iš keliasdešimt eurų siekiančios valstybės paramos, apie 40-50 eurų pensijos ir labdaros. Žmonėms čia leista pagyventi ir atsigauti nuo karo pusę metų. Tačiau daugelis pasilieka čia net keletui metų. Šie gyventojai yra tik maža dalis iš beveik 1,8 mln tų, kurie privalėjo bėgti nuo karo palikę namus.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
