Antradienį Rusijos žiniasklaidos priemonėse paskelbtas „nedraugiškų valstybių sąrašas“ sukėlė informacinę bangą, tačiau tikroji šios žinutės svarba vis dar nėra aiški. Kaip ir nėra aišku, kokios konkrečiai šalys, be JAV, dar pateks į šį „nedraugiškų valstybių sąrašą“. Oficialios informacijos apie tai dar nėra. S. Lavrovas interviu propagandininkui Dmitrijui Kiseliovui tvirtino, kad sąrašas bus sudarytas „jau greitai“ ir nenurodė konkrečių šalių.
Aišku yra tai, kas šiuo metu yra numatyta „nedraugiškoms“ šalims, o tiksliau – jų atstovybėms Rusijoje: bus draudžiama samdytis fizinius asmenis, nesvarbu kokios pilietybės, tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministras.
„Izvestija“ šaltiniai skelbia, kad kartu su jau V. Putino įsake įvardinta JAV bus įrašytos ir Didžioji Britanija bei Baltijos šalys. Kitas leidinio šaltinis minėjo dar ir Lenkiją, Čekiją, Kanadą, Ukrainą bei Australiją.
Kas yra rašoma „nedraugiškų veiksmų“ valstybių sąrašo įsake?
Dokumente, kurį Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė balandžio 23-ąją, yra teigiama, kad „valstybės, kurios atlieka „nedraugiškus veiksmus“ prieš Rusiją, turės ribotą teisę samdyti Rusijos piliečius: jų skaitlingumas bus apribotas kvotomis“.
Šiuo įsaku V. Putinas siekia „saugoti Rusijos Federacijos interesus ir saugumą“ remiantis 2006-ųjų ir 2018-ųjų įstatymais „Dėl specialiųjų ekonominių ir privalomųjų priemonių“ bei „Dėl poveikio (atsako) priemonių nedraugiškiems Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų užsienio valstybių veiksmams“.
Balandžio 23-iosios įsake nurodoma apriboti diplomatinių atstovybių ir kitų „nedraugiškų“ užsienio šalių valstybinių institucijų galimybes samdytis Rusijos Federacijos piliečius ar Rusijos juridinius asmenis.
Rusija taip pat pasilieka teisę nustatyti kvotą žmonių, kuriuos kiekviena iš tų atstovybių galės samdytis. Jau galiojančios sutartys tarp turės būti nutrauktos.
Ekspertai: Rusija tiesiog neturi ką atsakyti Vakarų sankcijoms
Tuo metu kai Vakarų šalys turi gana platų ir dar toli gražu neišnaudotą sankcijų Rusijos režimui spektrą, Kremlius savąjį išnaudojo dar 2014-2017 m. Ir tai, daugumos paskelbtų sankcijų ar atsakomųjų sankcijų atveju Rusija nukentėdavo labiau už tuos, kam tos sankcijos buvo skirtos. Pavyzdžiui, dėl žymiojo produktų embargo, skelbto ES šalims, stipriai nukentėjo Rusijos maisto produktų rinka.
Kuomet J. Bidenas paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai, jos vertybiniams popieriams, dėl kišimosi į JAV rinkimus 2020-aisiais, tai Kremliuje, matyt, lengviau atsidusta išgirdus, kad be to yra išsiunčiami ir 10 rusų diplomatų. Tokiu būdu Rusija turėjo galimybę „pateikti atsaką“ ir skelbti savo „atsakomąsias“ sankcijas JAV diplomatams, taip sudarant įspūdį, kad veikiama „veidrodžio principu“.
„Kas mane stebina, be viso kito: per pastaruosius keletą mėnesių Rusija absoliučiai nieko į tokio pobūdžio JAV demaršus neatsako, įskaitant ir į sankcijas. <...> Tačiau realiai, mano manymu, Maskva pateko į tokią būseną, kuomet jai atsakyti JAV nėra absoliučiai niekuo, – „Current Time“ dar kovo mėnesį pasakojo politologas Viačeslavas Inozemcevas.
Ir iš tiesų, Rusijos „atsakas“ Vakarų sankcijoms vis dažniau pasižymi tuo, kad yra „mušami savi, kad svetimi bijotų“. Užtenka prisiminti ne tik maisto produktų embargą, kuris labiau kenkė savo šalies piliečiams, bet ir vaikų su sunkiomis ligomis įvaikinimo draudimą užsienio šalių piliečiams, tarptautinių organizacijų persekiojimas ir uždarymas, o dabar dar ir A. Navalno antikorupcijos organizacijų faktinis uždarymas.
Rusijos sociologas: sąrašas yra Kremliaus fobijų ir paranojų veidrodis
„Nedraugiškų šalių“ sąrašas tapo Kremliaus fobijų ir paranojų veidrodžiu, – savo „Facebook“ paskyroje rašo Rusijos sociologas Igoris Eidmanas. – Visų pirma, tarp priešų: JAV, Didžioji Britanija, Kanada ir Australija. Tai yra „anglosaksai, kurie per amžius bando įsiviešpatauti Rusijoje; niekšinga talasokratija, kovojanti su mūsų taikia kontinentine Eurazija“.
Pasak eksperto, mitas apie kovą su anglosaksais, apie jų suokalbį prieš Rusiją – visuomet buvo marginalų nacionalpatriotų konspirologijos šerdimi. Sprendžiant pagal šį „priešų“ sąrašą, tai jau tampa ideologiniu Kremliaus pagrindu.
„Antra, priešai – Lietuva, Estija, Latvija, Ukraina, Gruzija, Lenkija, Čekija. Tiksliau, buvusios kolonijos ir satelitai, „kuriuos mes išlaisvinome, atstatėme ir pamaitinome, o jie nedėkingi pabėgo pas prakeiktus anglosaksus ir dabar burnoja prieš dosnų vyresnįjį brolį, kaip šakalai tabakiai, bando iš pasalų įkasti jam kuo skaudžiau“.
Pasak rusų eksperto, toks Kremliaus elgesys demonstruoja „duginiškas-prochanoviškas“ paranojines idėjas, kurios „būtų juokingos, jeigu nebūtų pavojingos“.
Maža to, tai demonstruoja ir Rusijos užsienio politikos katastrofiškus rezultatus. Visos buvusios metropolijos po imperijos griūties bandė išsaugoti draugiškus santykius su savo buvusiomis kolonijomis ir dažniausiai tai joms pavykdavo, tvirtina ekspertas. „Tik Putino Rusija sugebėjo paversti priešais daugelį savo buvusių satelitų, iš kurių ir suformuota didžioji dalis šiandieninio „nedraugiškų“ šalių sąrašo dalis“, – tvirtino I. Eidmanas.
