11 vietoje pasaulyje pagal dydį esant Rusijos ekonomika geba susitvarkyti su tokiais iššūkiais trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau visiškai kitaip tai atrodo ilgalaikėje perspektyvoje, rašoma Anderso Aslundo straipsnyje „Project Syndicate“.
Autoritetingo Stokholmo pasaulio problemų tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, nuo 2008-ųjų iki 2016-ųjų Rusija išaugino savo karines išlaidas nuo 3,3 proc. BVP iki 5,3 proc. BVP.
Sankcijos gerokai supurtė Rusijos finansines galimybes
Oficialiais Rusijos vyriausybės pateikiamais duomenimis, civilinės išlaidos okupuotame Kryme sudaro apie 2 mlrd. dolerių per metus. Vieši duomenų apie išlaidas, patiriamas Rytų Ukrainoje nėra, tačiau galima užtikrintai teigti, kad jos yra panašaus dydžio. Tokiu atveju Rusija kasmet išleidžia 4 mlrd. (0,3 proc. BVP) vien šioms dviem operacijoms.
Maža to, be karinių išlaidų Rusija patiria nuostolius dėl praleistų prekybinių ir investicinių galimybių, o taip pat dėl sankcijų, ir viso to užtenka, kad šalis panirtų į ekonominę stagnaciją. Ir ji tęsis tol, kol Rusija neužbaigs savo karų. 2014-aisiais JAV ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijos finansų ir naftos sektoriams, o taip pat karinei pramonei, taip atsakydami į karinę agresiją Donbase.
Kol kas šios priemonės yra efektyvios. Pasaulyje karaliauja doleris, todėl visos operacijos šia valiuta galų gale vyksta per amerikiečių bankus – tuo pačiu atsiduria JAV finansų ministerijos jurisdikcijoje. Pastaruoju metu prabilta ir apie sankcijas Rusijos finansų sektoriui, kas paliktų valstybę visiškai be jokių užsienio investicijų.
2015-ųjų rugpjūtį TVF paskaičiavo kad Vakarų sankcijos Rusijos BVP (įskaičiuojant infliaciją) iškart sumažins 1-1,5 proc. O ilgesniu laikotarpiu šios sankcijos gali viso sumažinti BVP 9 proc. Dėl to Rusijos užsienio skola sumažėjo nuo 732 mlrd. dolerių 2014-ųjų birželį iki 519 mlrd. dolerių 2015-ųjų gruodį.
Kuomet Rusijos bendrovėms buvo užkirstas kelias skolintis doleriais, jiems neliko nieko kito, kaip tik padengti savo įsiskolinimus artėjant išmokų termino pabaigai.
Tarptautiniai valiutų rezervai taip pat sumažėjo nuo 510 mlrd. dolerių 2013-ųjų pabaigoje iki 356 mlrd. 2015-ųjų kovą. Tiesa, vėliau rusams pavyko juos faktiškai atstatyti iki 458 mlrd. dolerių. Užsienio investicijos per 2015-2017 metus sumažėjo beveik dvigubai ir dabar sudaro kiek mažiau nei 2 proc. BVP.
Papildomos sankcijos ir Ukrainos laimimi teismai
Nepaisant visų šių problemų, Rusija sugebėjo išsaugoti makroekonominį stabilumą ir teigiamą išorinį balansą, tačiau ji išgyveno gamybos apimčių ir gyventojų pragyvenimo lygio kritimą. Per keturis sankcijų metus – nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų – realiai turimos gyventojų pajamos sumažėjo 17 proc., o investicijų lygis – 12 proc., nors BVP tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 0,5 proc.
Maža to, Ukrainos bendrovės kreipėsi į tarptautinį Hagos teismą su bendra reikalaujamų kompensacijų suma, lygia 10 mlrd. dolerių. Vieną iš septynių ieškinių teismas jau patenkino, tikėtina, kad ir kitų laukia panaši lemtis. Tokiu būdu, svetimo turto neteisėtas užvaldymas Rusijai kainuos minėtus 10 mlrd. dolerių.
Artimiausiu metu nesimato perspektyvų, kad Ukrainos krizė būtų išspręsta, todėl sankcijos dar užsitęs ilgam.
Šiuo metu JAV Kongresas rengia naują smūgį Rusijai – svarstoma priimti dar griežtesnį sankcijų paketą, kuris gali paliesti Rusijos valstybės skolą ir finansines įstaigas. Jau vien paskelbimas apie tokių sankcijų svarstymą gerokai supurtė Rusijos rinkas.
Kol kas Kremlius dar susitvarko su situacija. Tačiau, anksčiau ar vėliau, besikaupiantys nuostoliai prives prie rimtų politinių pasekmių. Tuo labiau, kad Kremlius jau ėmėsi skausmingų socialinių permainų – padidino „šventą“ pensinį amžių, o tai rodo, jog finansinė situacija, nepaisant auksiniais naftos ir dujų prekybos laikais užsiaugintų rezervų, jau artimiausiu metu gali ženkliai keistis.
