Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Atšilimas Rusijos ir Vakarų santykiuose prasidėjo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių, kai Vladimiras Putinas suskubo siūlyti Jungtinėms Valstijoms paramą kovoje su terorizmu, o George`as Bushas didžiavosi įžvelgęs Rusijos prezidento sielą.
Šiandien tampa aišku, kad Vakarų valstybių viltys „perkrauti“ santykius su Rusija ir prisijaukinti prezidentą V. Putiną buvo naivios ir nepagrįstos. Kremliaus propagandininkai atvirai kalba, kad pasaulyje jau dabar vyksta Šaltasis karas ir ateitį jie mato kaip karą, kuris neturi jokių galimybių baigtis taikos sutartimis. Ir tuo pačiu metu rusai jaučiasi laimingiausi per paskutinius 25 metus, o V. Putino reitingai vėl perkopė 80 proc. Visa tai vyksta Rusijos ekonomikai grimztant į recesiją, šaliai stovint ant ekonominės krizės slenksčio.
Dėdė Volodia dainuoja Louiso Armstrongo „Blueberry Hill“, jam į taktą ploja vėžiu sergantiems rusų vaikams aukoti atvykusios Vakarų žvaigždės. Šis labdaros koncertas vyko 2010 metais Sankt Peterburge praėjus dvejiems metams po to, kai Rusija bombardavo Gruzijos miestus, jėga atplėšė Pietų Osetiją.
„Blic karas“ visam pasauliui stebint olimpinių žaidynių atidarymą Pekine. Tą kartą Vakarų šalys nenorėjo girdėti įspėjimų, kad santykių perkrovimo su Rusija politika neturi būti daroma mažųjų valstybių saugumo sąskaita. Tuo metu V. Putinas atvirai kalbėjo, kad Sovietų Sąjungos žlugimas – didžiausia geopolitinė katastrofa, o Kremliaus vanagai planavo tolesnius veiksmus.
Šiemet jau per Sočio olimpines žaidynes – kraujo upės Maidane ir Krymo užgrobimas. Kalbama, kad jo scenarijus kurtas Izborsko klube, kuris įsteigtas Rusijos prezidento patarėjo Sergejaus Glazjevo ir „Rossotrudničestvo“ vadovo Dmitrijaus Ragozino iniciatyva. Klube – Rusijos imperijos ideologai Aleksandras Prochanovas, Maksimas Kalašnikovas, Michailas Deliaginas, Aleksandras Duginas. Pastarasis atskleidžia tikrąjį Vladimiro Putino veidą, jo kortas žaidime dėl Krymo
„Putinas ilgai neišsidavė, nerodė savo veido iki pat olimpinių žaidynių pabaigos, bet iki tam tikros ribos. Po to kortos atidengtos, ir Krymas mūsų. Krymas mūsų be jokio šūvio, be konflikto su Kijevu. Krymas mūsų be Trečiojo Pasaulinio karo. Tai švarus laimėjimas“, – sakė Rusijos politologas Aleksandras Duginas.
Kremliaus politologai neslepia, kad pagrindinis tikslas – išlaikyti Ukrainą Rusijos ekonominėje ir karinėje orbitoje, neleisti Vakarams priartėti prie savo sienų.
„Jie prišliaužė arti prie mūsų, kaip nuožmūs, visiškai nuožmūs priešai. Jie prišliaužė 500 km atstumu nuo mūsų. Jei dabar neduosime jiems atkirčio rytų ir pietų Ukrainoje. Tai visiškai nauja padėtis, nauja padėtis ypač informaciniu požiūriu“, – teigė buvęs SSSR ambasados JAV patarėjas Leonidas Dobrochotovas.
A. Duginas sako, kad dėl Ukrainos kaunasi Rusija, o iš kitos pusės – ES ir Jungtinės Valstijos. vienas iš galimų rusų propagandininkų scenarijų – po Krymo seksianti Pietryčių Ukrainos aneksija. Tačiau kokia bebūtų baigtis, ji esą vis tiek netekins visų trijų suinteresuotų pusių. Pasaulis jau įsuktas į XXI amžiaus šaltąjį karą, tačiau esą egzistuoja mažiausiai dvi galimybės, kad jis pavirs III pasauliniu karu.
„Perspektyva – politinio pietryčių Ukrainos apsisprendimo klausimas, o toliau – Ukrainos liekanų, kurios neturi apskritai jokio visus tenkinančio sprendimo. Kai kas nukentės iš esmės, net iki milžiniškų netekčių, tarp jų ir gyvybių. Gyventi naujame šaltajame kare, kuris, kas kartą turės mažiausiai dvi galimybes virsti Trečiuoju Pasauliniu karu. Būtis kare. Būtis kare – štai kas mūsų laukia. Konfliktas augs, jis neturi jokių galimybių baigtis taikiai, kokių nors sutarčių sudarymu“, – kalbėjo A. Duginas.
Kremliaus propagandininkai tikina, kad vyksta karas, tačiau jo pobūdis kitas – dabar tai informacinis-technologinis karas. Rusija privalo kariauti.
„Nėra taikos, pasaulis dabar išgyvena karą. Mes to nesuvokiame tik dėl to, kad šiuolaikinio karo tipas kitoks – informacinis psichologinis, panaudojant visas įmanomas priemones ir technologijas. Tai nepaskelbtas karas, tai totalus karas, panaudojant visas priemones, tai ilgalaikis karas. Jis bus visada. Mes turime tiesiog kariauti panaudodami modernius informacinius ginklus, pergudrauti juos – štai kokia mūsų užduotis“, – aiškino Maskvos universiteto Sociologinių mokslų fakulteto dekanas Vladimiras Dobrenkovas.
Tuo metu Jungtinės Valstijos, ES, NATO valstybės vis nepraranda vilčių naujomis sankcijomis atvesti Rusijos prezidentą V. Putiną į protą. Jei įtampa kais, gali kaip pernykštis sniegas ištirpti valstybės rezervo fonde sukauptos lėšos, kurias Rusija susikrovė brangiai parduodama energetinius išteklius.
Šią savaitę TVF pranešė, kad Rusija nugrimzdo į recesiją, o tai reiškia ekonominės krizės pradžią. Tačiau Putinui sustoti nėra jokio reikalo. Jo populiarumas kyla kaip ant mielių: aštuoni iš dešimties (82 proc.) rusų teigiamai vertina savo prezidentą, daugiau nei pusė (58proc.) palaiko valdžios politiką.
Rusijos liaudis tiesiog trykšta laime: visuomenės apklausų duomenimis daugiau nei trys ketvirtadaliai rusų (78 proc.) savo laimės indeksą vertina 62 punktais iš 100 galimų. Tai aukščiausias rezultatas po Sovietų sąjungos iširimo. Tokia rekordine liaudies parama paskutinį kartą Rusijos vadovai mėgavosi 2008-siais per karinį konfliktą su Gruzija, tą kartą premjero Putino populiarumas siekė 88 proc.
