Ruošdamasi deryboms dėl Kopenhagos susitarimo kovos su klimato kaita tema, Europos Komisija parengė pirmuosius finansinius pasiūlymus.
Siekdama išvesti tarptautines derybas klimato tema iš aklavietės, Europos Komisija paskelbė kovos su klimato kaita veiksmų finansavimo besivystančiose šalyse planą. Siūloma, kad ES iki 2020 m. kasmet tam skirtų nuo 2 iki 15 milijardų eurų.
Remdamiesi šiuo planu Europos Parlamentas ir Taryba apibrėš ES poziciją vienu sudėtingiausiu gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančios JT klimato kaitos konferencijos klausimu.
Likus vos trims mėnesiams iki JT konferencijos, tarptautinės parengiamosios derybos užstrigo diskutuojant apie tai, kaip padėti besivystančioms šalims pristabdyti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.
ES ir kitos ekonominiu požiūriu įtakingiausios šalys susitarė, kad reikia padėti besivystančioms šalims padengti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu susijusias išlaidas. Vis dėlto esama skirtingų nuomonių dėl šių išlaidų dydžio ir dėl to, kokią išlaidų dalį turėtų padengti išsivysčiusios šalys.
Manoma, kad per ateinančius metus kovos su klimato atšilimu išlaidos išaugs. Kad Žemės temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2°C, ES skaičiavimais, besivystančioms šalims iki 2020 m. kasmet reikės 100 mlrd. eurų. Jei temperatūra padidės labiau nei 2°C, klimatos kaitos procesas gali tapti nebevaldomas.
Komisija prognozuoja, kad reikės nuo 22 iki 50 mlrd. eurų tarptautinių viešųjų lėšų. Kiekvienos šalies indėlis priklausys nuo jos išlakų kiekio ir mokėjimo pajėgumų. ES iki 2020 kasmet galėtų mokėti nuo 2 iki 15 milijardų eurų. Likusią lėšų dalį turėtų skirti kitos išsivysčiusios šalys ir pažengusios besivystančios šalys, kaip antai Kinija ir Indija.
Pasiūlyme taip pat numatyta, kad ES 2010–2012 metams skirtų nuo 500 milijonų iki 2,1 milijardų eurų. Kadangi imtis veiksmų reikia greitai, Komisija siūlo padidinti šią sumą.
Siekiama, kad per gruodį vyksiančią konferenciją tarptautinė bendrija prisiimtų naujus ir didesnius įsipareigojimus kovoti su klimato kaita. Dabartinis susitarimas – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 m. pabaigoje.
Kioto protokole besivystančioms šalims jokių reikalavimų taikoma nebuvo. Dabar išsivysčiusios šalys nori, kad prie kovos su klimato kaita prisijungtų bei sumažintų išlakų kiekį ir sparčiai besivystančios šalys, kaip antai Indija ir Kinija.
Šio mėnesio pabaigoje JT rengia pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus aptariami klimato pokyčiai.
