Kosovo nepriklausomybės išvakarėse šalies ministras pirmininkas Hashimas Thaci surengė simbolinį apsilankymą Slovio kaime, netoli sostinės Prištinos. Ten jis aplankė mergaitę, kurios vardas Pavaresia albaniškai reiškia nepriklausomybė. Ši mergaitė, kaip ir nepriklausoma Kosovo valstybė, gimė praėjusių metų vasario 17 dieną.
H. Thaci ragino visus piliečius prisijungti švenčiant pirmąsias Kosovo nepriklausomybės metines.
„Aš kviečiu visus Kosovo piliečius, nepaisant jų tautybės, švęsti oriai ir didžiuojantis. Tai Kosovo istorinės sėkmės metai“, - teigė H. Thaci.
„Kosovas turi saugią ateitį, todėl mes turime švęsti oriai ir tuo didžiuotis“, - pridūrė premjeras.
Kosovas, kuris ilgus metus buvo Serbijos provincija, o paskui tapo tarptautiniu protektoratu, remiamas Vakarų vienašališką nepriklausomybės deklaraciją paskelbė praėjusiais metais. Toks žingsnis įsiutino Belgradą, kuris grasė visoje jauniklėje šalyje, o ypač Šiaurės Mitrovicoje bei kituose serbų dominuojamuose anklavuose, sukelti nepasitenkinimų bangą. Tačiau po metų Kosovas vis dar stovi.
Šalis jau turi naują konstituciją, nacionalinį himną, armiją bei vėliavą. Europos Sąjungos teisingumo misija sėkmingai perėmė Kosovo kontrolę iš Jungtinių Tautų. Per metus nebūta jokių didelių smurto protrūkių. JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Stewartas Jonesas teigia, kad tai buvo didžiulio sunkaus darbo ir pasiekimų metai.
„Tiek Kosovo vyriausybė, tiek žmonės turi dėl ko didžiuotis. Nauja konstitucija, dešimtys naujų įstatymų, šimtai kilometrų naujų kelių, dešimtys mokyklų. Kur bepažiūrėsite Prištinoje, kurioje aš lankiausi prieš kelias savaites, visur matyti pažangos apraiškos“, - Kosovo pasiekimus gyrė S. Jonesas.
Stiklinė pusiau pilna...
Tačiau vis dar lieka daug darbo. Mažoje šalyje klesti korupcija ir nusikalstamumas. Nedarbo lygis viršija 40 proc., o šalyje gyvenantys serbai, remiami Belgrado, dažniausiai atsisako pripažinti naujai sukurtas Kosovo institucijas ir taip graso de facto padalyti šalį.
Kosovas taip pat sunkiai išsikovoja tarptautinį pripažinimą. Pirmomis nepriklausomybės dienomis H. Thaci spėjo, kad per pirmuosius metus Kosovą pripažins ne mažiau kaip 100 valstybių. Šiandien šis skaičius siekia vos 54. Kad Kosovo nepripažins Rusija ir Serbija, buvo galima laukti. Tačiau tai, kad Kosovo nepripažino 5 Europos Sąjungos valstybės, kurios baiminasi etninių mažumų sujudimo savo viduje, jau yra nusivylimas.
Prištinos gatvėse gyventojai dažniausiai teigia, kad padaryta tik pusė darbo, t. y. stiklinė yra tik pusiau pilna.
„Tai yra didelė šventė mums, visiems Kosovo piliečiams. Mes pasiekėme didelių dalykų, tačiau vis dar laukia daug darbo. Didžiausias iššūkis Kosovui ir jo institucijoms yra darbas, kuris turi būti padarytas su ekonomika“, - teigia Prištinos gyventojas Azizas Sefedinis.
Nuo to laiko, kai 1999 metais tapo JT protektoratu, Kosovas sulaukė milijardų dolerių pagalbos. Tačiau menkai išplėtota infrastruktūra dažniausiai užkirsdavo kelius užsienio investicijoms.
Kvalifikuoti darbuotojai, tokie kaip universiteto profesoriai, per mėnesį vis dar uždirba vos 550 dolerių, o valstybė kenčia nuo didelio energetinių išteklių stygiaus.
Dabar baiminamasi, kad globalinė ekonominė krizė bent keleriems metams išstums Kosovo valstybę bei jos vystymosi siekius į paraštes. Kai kurie Prištinos gyventojai, tarp kurių ir Arsimas Selamixhigis, teigia, kad vyriausybė nesugebėjo veikti Kosovo interesų labui.
„Jei ir būta kokių pokyčių, jų būta labai mažai. Buvo suremontuotos tik kai kurios gatvės, nedarbas yra labai aukštas, korupcijos lygis kyla, o apie nusikalstamumą net nereikia kalbėti. Aš nematau jokių pokyčių“, - teigia Arsimas.
Kai kurie etniniai albanai baiminasi ir dėl šiaurėje kylančio nepasitenkinimo. Europos atstovai ragino Serbijos lyderius šiaurinėje padalyto Mitrovicos miesto dalyje dirbti kartu su Priština tam, kad būtų sukurti bendri įstatymai ir vyriausybinės institucijos.
...Ar pusiau tuščia?
Tačiau Mitrovicos serbai, remiami Belgrado, ir toliau veikia savo susikurtuose administraciniuose rėmuose, kuriuose veikia jų savivaldos institucijos, teismai ir policijos patruliai.
Neatsitiktinai Serbijos parlamentas vasario 17 dieną savo sesiją rengia būtent Šiaurės Mitrovicoje. Baiminamasi, kad toks sprendimas šiandien gali sukelti smurtinių protestų bangą.
Daugelis Kosovo serbų skundžiasi, kad praėjusių metų nepriklausomybės deklaracija apvertė jų gyvenimus aukštyn kojomis ir kad jie didėjantį skurdą jaučia labiau nei šalyje dominuojanti albanų dauguma.
Momčilo Iličius yra etninis serbas, kuris pastaruosius 10 metų gyveno kalnuose esančiame Brezovicos mieste, kuriame tradiciškai kartu gyveno serbai ir albanai. M. Iličius teigia, kad jo šeima dabar turi kovoti, kad apgintų savo teisę gyventi vietovėje, kuri jo namais buvo pastarąjį dešimtmetį.
Jo teigimu, serbai nuolat susiduria su dokumentų trūkumu, turi kovoti, kad atgautų savo nuosavybę, ir kasdieniame gyvenime susiduria su aibe kitų sunkumų. „Situacija tik prastėja diena po dienos“, - teigia M. Iličius.
Prabėgus metams po nepriklausomybės paskelbimo, saugumas Kosove išlieka itin griežtas. Šalyje lieka 15 tūkst. NATO taikdarių, kurie čia atvyko 1998-1999 metais. ES misijoje EULEX, kurią sudaro 2 tūkst. žmonių, yra ir policininkų, tačiau dauguma jų negalėjo būti dislokuoti šalies šiaurėje.
Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kurioje ragina 5 ES valstybes – Rumuniją, Slovakiją, Graikiją, Kiprą ir Ispaniją – pagaliau pripažinti Kosovą. Šis gestas yra regimas kaip itin svarbus turint omenyje, kad EULEX rengiasi perimti visą atsakomybę iš JT misijos, kuri vis dar veikia kai kuriose šalies dalyse.
