Koronaviruso epidemija, dėl kurios buvo laikinai uždarytos gamyklos ir sutrikdyta produkcijos gamyba, tapo milžinišku sukrėtimu Rusijos darbo rinkai, skelbiama Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo prezidentinės akademijos (sutrumpintai dažnai vadinama tiesiog „Prezidentinė akademija“) ataskaitoje.
Rusijos ekspertai atliko tyrimą, kokios darbuotojų grupės buvo labiausiai pažeidžiamos darbo rinkoje pandemijos metu ir nustatė, kad 49,7 proc. visų Rusijos darbuotojų yra dirbantys potencialiai pažeidžiamose koronaviruso epidemijos sukeltos krizės darbo vietose.
Didžiausia rizika – jauniems
Rizikos grupėje atsidūrė beveik 35 mln. darbuotojų, įskaitant ir 63 proc. labiausiai nukentėjusių pramonės šakų darbuotojų, kuriose dirba beveik trečdalis Rusijos darbuotojų, 51 proc. ne nuolatinių darbuotojų, kurie sudaro 30,5 proc. visų dirbančiųjų, o taip pat kas penktas individualia veikla užsiimantis darbuotojas. Net 34 proc. darbuotojų Rusijoje yra priskiriami dviem pažeidžiamoms kategorijoms vienu metu, o tai dar labiau padidina riziką.
Labiausiai pažeidžiami – savarankiškai dirbantys ir individualūs verslininkai, paveiktų sektorių (transporto, ryšių, prekybos, aptarnavimo, maitinimo, sporto, turizmo, švietimo, mokslo ir kultūros, laisvalaikio) darbuotojai.
Amžiau kategorijoje labiausiai pažeidžiami yra jauni žmonės iki 30 metų (čia rizika kyla 57 proc. darbuotojų). Moterims specialistėms ši rizika išauga iki 63 proc. Kuo vyresnis darbuotojas, tuo rizika dėl koronaviruso krizės jų darbo vietai mažėja. Pavyzdžiui, 50-59 metų darbuotojų iš rizikos grupėje atsidūrusio darbo sektoriaus pažeidžiamų yra 42,5 proc., o vidutiniškai – 49,6 proc.
Dalies pajamų netekti dėl karantino rizikuoja 39 proc. namų ūkių, o blogiausioje situacijoje atsidūrė šeimos su vaikais – jos sudaro 60 proc. visų pažeidžiamų namų ūkių.
Ekonomikos griūtis, nedarbas ir kitos koronaviruso pasekmės Rusijoje
Pandemija ir karantinas jau dabar sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai: Rusijos ekonomika, šios šalies valdžios teigimu, balandį susitraukė 12 proc., o bedarbių skaičius, anot profsąjungų, išaugo dukart iki 8 mln. žmonių.
Stipriausiai nukentėjo vartojimo paklausos reikalaujantys sektoriai, tai yra prekybininkai ir paslaugų teikėjai. Pastaruoju metu būtent vartojimas buvo varomoji Rusijos ekonomikos augimo priežastis. Dėl koronaviruso įvesti apribojimai sukėlė prekybininkų veiklos griūtį: suteiktų paslaugų apimtys smuko daugiau nei trečdaliu.
Mažmeninė prekyba krito 23 proc. Labiausiai nukentėjo ne maisto prekių prekybos sektorius, smukęs daugiau nei trečdaliu. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių prekybos apimtys susitraukė net 72 proc.
Tikimasi, kad jau antrajame 2020-ųjų ketvirtyje šį kritimą pavyks sustabdyti atšaukus karantino metu taikomas priemonės.
Tačiau ekonomistai pesimistiškai vertina Rusijos ekonomikos atsigavimo galimybes, rašoma „Newsru“. Net optimistiškiausias scenarijus, pagal kurį pasaulinė ekonomika po krizės pradės itin sparčiai augti, rodo, kad Rusijos bendras 2020-ųjų BVP susitrauks daugiau nei 4 proc., skelbiama Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro ataskaitoje.
Jeigu rudenį ateis antroji pandemijos banga ir prasidės tęstinė globali krizė, Rusijos ekonomikos kritimas sudarys apie 8 proc. BVP. Pesimistinis scenarijus numato stiprų pasaulinės ekonomikos kritimą ir dar prastesnius Rusijos rezultatus – 11 proc. BVP netektį, rašoma BBC.
Darbo ieškančių žmonių skaičius jau birželį pasiekė 2 mln. Dar balandžio pradžioje bedarbių Rusijoje buvo apie 730 tūkst. Oficialiai darbo neturinčių žmonių skaičius jau balandį siekė 4,3 mln. Neoficialiais Darbo konfederacijos duomenimis, bedarbių Rusijoje skaičius siekia 8 mln., o „SuperJob“ įkūrėjas Aleksejus Zacharovas pareiškė, kad darbo neturinčių žmonių Rusijoje yra daugiau nei 10 mln.
Ekspertų teigimu, sumažės ir realus Rusijos gyventojų uždarbis, priklausomai nuo galimo krizės scenarijaus, jis kristų 2-9 proc.
Ekonomistų teigimu, Rusijos rublio kursas, jeigu naftos kaina stabilizuosis, siektų 82-85 rublius už JAV dolerį. Tačiau naftos kainai įsitvirtinus 35-37 dolerių už barelį ribose iki 2021-ųjų, doleris kainuotų 87-91 rublį. Pesimistinis scenarijus numato „Brent“ naftos kainą 25-30 dolerių. Tokiu atveju iki 2022-ųjų doleris Rusijoje kainuotų 95-103 rublius.
