Latvijai dėl kilusių „AstraZeneca“ saugumo klausymų sustabdytas skiepijimas taip pat gali brangiai atsieiti. Šalis ir taip gerokai atsilieka nuo kitų valstybių pagal skiepijimo tempus, o tai gali vėliau atsiliepti ekonomikos atsigavimui.
Daugelyje Europos Sąjungos šalių šią savaitę buvo sustabdytas vakcinavimas „AstraZeneca“ vakcina. Dalis, įskaitant ir Lietuvą, po EMA sprendimo, kad vakcina yra saugi, jau atšaukė draudimą. Latvijoje nebuvo ir pranešimų apie po vakcinacijos pasireiškusius kraujotakos sutrikimus ar kitas sunkias šalutines reakcijas.
Europos ligų kontrolės centro duomenimis, Latvija pagal pirmąja skiepų doze paskiepytų žmonių skaičių atsidūrė antroje vietoje nuo galo Europoje. Šalyje vos 5,1 proc. suaugusiųjų buvo paskiepyta, Estijoje – 12,9 proc., Lietuvoje – 10,9 proc. Antrąjį skiepą gavo tik 1,2 proc. Latvijos gyventojų, užleidžiant paskutinę vietą tik Bulgarijai su 1 proc. Estijoje antrąjį skiepą gavo 4,9 proc., Lietuvoje – 4,2 proc.
Ukrainoje – jaunų žmonių antplūdis ligoninėse
Ukrainos sostinėje Kijeve nuo kovo 20-osios įvedamas „lokdaunas“. Šalyje prasidėjo trečioji koronaviruso banga, sergančiųjų skaičiui paskutinę parą viršijus 15 tūkst. atvejų ribą. Paskutinį sykį 15 tūkst. susirgimų šioje šalyje buvo fiksuojama tik gruodžio pradžioje. Pagrindiniu židiniu tapo Kijevas, kuriame užfiksuota net 1,2 tūkst. naujų atvejų per paskutinę parą. Per mėnesį sostinėje sergamumas išaugo dvigubai.
Miesto meras Vitalijus Kličko pažymėjo, kad nuo sausio sergančiųjų padvigubėjo, 1,5 karto išaugo mirtingumas. „Jeigu anksčiau į ligonines buvo guldomi daugiausiai vyresnio amžiaus pacientai, tai dabar vis dažniau serga jauni kijeviečiai, daugelis pacientų – tai 30-40 metų sostinės gyventojai“, – aiškino jis.
Lenkija – raudonojoje zonoje
Lenkijoje bendras koronaviruso atvejų skaičius viršijo 2 mln. šaliai kovojant su trečiąja COVID-19 banga. Nuo pandemijos pradžios mirė 48 tūkst. 807 žmonės. Penktadienio duomenimis, per paskutinę parą užsikrėtė 25 tūkst. 998 asmenys, tai yra didžiausias rodiklis nuo praėjusių metų lapkričio.
Šalies sveikatos ministerija jau paskelbė visą šalį „raudonojoje zonoje“, o tai reiškia, kad uždaromi visi barai ir viešojo maitinimo įstaigos, prekybos centrai ir laisvalaikio praleidimo vietos. Lieka dirbti tik maisto prekių parduotuvės ir vaistinės. Pradinukai, iki šiol ėję į mokyklas, taip pat mokysis iš namų.
„Lokdaunas“ skelbiamas iki balandžio 9-osios, o tai reiškia, kad vieną svarbiausių šalyje švenčių – Šv. Velykas – žmonėms teks sutikti su įvestais apribojimais. Į svečius leidžiama kviestis ne daugiau 5 asmenų, todėl platūs šeimų susiėjimai yra atšaukiami. Kol kas nėra ribojamas judėjimas ir kirpyklų darbas, tačiau netrukus valdžiai gali tekti imtis ir šių priemonių.
Estija – pats pandemijos įkarštis
Bandę be didelių ribojimų šią pandemijos žiemą išgyventi estai pajuto trečiosios bangos jėgą – šalyje kasdien fiksuojama po 1,2 – 2 tūkst. naujų susirgimų, perpildytos didžiųjų miestų ligoninės. Negali džiuginti ir bene dvigubai nuo vasario mėnesio išaugusi teigiamų COVID-19 testų dalis – penktadienį jau 20,6 proc. visų testų reiškė koronaviruso diagnozę.
Tartu universitetas šią savaitę patikrino nutekamuosius vandenis dėl gyventojų COVID-19 užkrečiamumo rodiklių. Savaitės pradžioje mokslininkai ima nuotekų mėginius iš visų apskričių centrų ir miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 10 000 gyventojų.
„Vidutinis rodiklis Estijoje dar niekada nebuvo toks aukštas“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui pasakojo profesorius Tanelis Tensonas.
Jo teigimu, negalima išskirti kažkurio vieno regiono: šią savaitę net ir tuose regionuose, kur anksčiau buvo aptinkama mažiau užkrato, išsilygino pagal rodiklius.