Tyrimą, kuriame buvo aiškinamasi, kokią įtaką dėl Covid-19 mirusiems pacientams darė jų turėtos ligos, atliko Glazgo universiteto mokslininkai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net ir pagyvenę žmonės su anksčiau diagnozuotais sunkiais susirgimais dar būtų gyvenę mažiausiai kelerius metus, jeigu nebūtų užsikrėtę koronavirusu, rašoma „Suddeutsche Zeitung“.
Mokslininkai sugretino bendrus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) numanomos įvairių gyventojų amžiaus grupių gyvenimo trukmės duomenis su koronaviruso mirčių atvejais Italijoje. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, kaip ligos veikia žmonių gyvenimo trukmę, škotų mokslininkai taip pat ištyrė ir Didžiosios Britanijos užkrėstųjų koronavirusu duomenis.
Savo skaičiavimų modeliuose mokslininkai labiausiai akcentavo žmonių, turėjusių širdies ligų, tokių kaip aritmija ir širdies nepakankamumas, o taip pat insultą, hipertoniją, diabetą, demenciją, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, kepenų nepakankamumą ar inkstų ligas.
Italijoje užfiksuotų mirtimi pasibaigusių atvejų duomenys parodė, kad labiausiai paplitusi liga tarp Covid-19 ligonių buvo hipertonija. Nuo jos kentėjo 73 proc. visų mirusiųjų, po to sekė diabetas (31,3 proc.) ir širdies ligos (27,8 proc.). Tyrimo autoriai pažymėjo, kad pavienių Covid-19 pacientų išgyvenimo galimybės priklauso ir nuo kitų faktorių, pavyzdžiui, nuo konkretaus regiono galimybių gydyti.
Būtent Italijoje pasireiškęs aukštas mirčių skaičius aiškinamas tuo, kad ne visi ligoniai galėjo gauti tinkamą gydymą. Tyrime taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, ar pacientai rūkė ir turėjo antsvorio.
Roberto Kocho instituto Vokietijoje duomenimis, vidutinis mirusių nuo koronaviruso amžius yra 81 metai. Tačiau tyrimą atlikę Glazgo mokslininkai perspėja, kad nuo koronaviruso miršta ne tik niekuo nesergantys jauni žmonės, o susirgimas pačiu Covid-19 virusu nereiškia būtinos mirties.
„Dėl užsikrėtimo Covid-19 daugelis žmonių netenka gerokai daugiau savo gyvenimo metų, negu vieneri ar dveji, kaip dažnai yra minima“, – tvirtinama ataskaitoje.
Nors šis skaičius ir mažėja priklausomai nuo senyvo ligonio amžiaus ir turimų lėtinių ligų, tačiau geros formos 80-metis vidutiniškai dėl koronaviruso netenka 11 metų gyvenimo, aiškina mokslininkai.
