Taigi, kiek mes priartėjome prie vaistų, kurie padėtų mums išsigelbėti nuo klastingo viruso? Visame pasaulyje šiuo metu tiriama daugiau nei 150 skirtingų vaistų. Daugelis jų yra jau sukurti vaistai, kurie yra išbandomi kovoje su šiuo virusu.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo bandymą „Solidarumas“, kurio tikslas yra įvertinti perspektyviausius gydymo būdus.
Jungtinėje Karalystėje jau daugiau nei 5 tūkst. pacientų dalyvauja „Recovery“ tyrime, kuriame išbandomi naujausi gydymo būdai. Taip pat daug tyrimų centrų visame pasaulyje bando pritaikyti pasveikusių nuo koronaviruso kraują kaip vaistą nuo šios ligos.
Kokios vaistų rūšys gali veikti?
Tiriami trys pagrindiniai metodai:
Antivirusiniai vaistai, kurie tiesiogiai veikia koronaviruso sugebėjimą veikti žmogaus organizme.
Vaistai, galintys nuraminti imuninę sistemą – pacientai dažnai sunkiai suserga, kai jų imuninė sistema per daug reaguoja ir pradeda pati žaloti organizmą.
Antikūnai, pagaminti iš pasveikusiųjų kraujo arba pagaminti laboratorijoje, kurie galėtų sunaikinti virusą.
Koks yra perspektyviausias vaistas nuo koronaviruso?
Naujausi klinikiniai remdesiviro, antivirusinio vaisto, sukurto gydyti nuo Ebolos, tyrimai teikia vilčių.
JAV nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas (NIAID) nustatė, kad remdesiviras sumažino simptomų trukmę nuo 15 dienų iki 11. Tyrimuose dalyvavo 1 063 žmonės ligoninėse visame pasaulyje. Kai kuriems buvo suteiktas vaistas, kitiems – placebas.
NIAID vadovas Anthony Fauci sakė: „Dabar turime patikimų duomenų, rodančių, kad remdesiviro poveikis žmonėms, hospitalizuotiems naudojant COVID-19, šiek tiek sutrumpina ligos trukmę“. Įrodymų, kad šis vaistas gali padėti gydyti pacientus, įžvelgė ir Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos sistemos atstovai.
Vis dėlto, nors remdesiviras gali padėti pasveikti ir palengvinti žmonių intensyvios terapijos gydymą, tyrimai nepateikė jokių aiškių įrodymų, kad tai gali užkirsti kelią mirčiai nuo koronaviruso.
Manoma, kad antivirusiniai vaistai gali būti veiksmingesni ankstyvosiose stadijose, o imuniniai vaistai – vėlesnėse.
JAV duomenys apie remdesivirą buvo paskelbti tuo pačiu metu, kai Kinijoje buvo atliktas to paties vaisto tyrimas, paskelbtas medicinos žurnale „Lancet“, kuriame teigiama, kad jie buvo neveiksmingi.
Tačiau šis tyrimas nebuvo išsamus, nes dėl sėkmingo karantino Uhane gydytojai tiesiog pritrūko pacientų, rašoma BBC.
Ar vaistai nuo ŽIV gali gydyti nuo koronaviruso?
Apie tai buvo daug kalbėta, bet tam vis dar per mažai įrodymų, kad pora vaistų nuo ŽIV – lopinaviras ir ritonaviras – būtų veiksmingi gydant koronavirusą.
Yra duomenų, kad jie veiksmingi laboratorijoje, tačiau tyrimai su žmonėmis nuvylė. Sunkia Covid-19 forma sirgusių pacientų mirtingumas nesumažėjo, jie nesveiko greičiau.
Tačiau kadangi tyrimas buvo atliktas su ypač sunkiai sergančiais pacientais (beveik ketvirtadalis jų mirė), vaistai galėjo jau nebepadėti dėl pernelyg stipraus viruso poveikio.
Ar vaistai nuo maliarijos gali sustabdyti koronavirusą?
Chlorokvinas ir su juo susijęs darinys hidroksichlorokvinas gali turėti antivirusinių ir imunitetą raminančių savybių.
Į šiuos vaistus buvo atkreiptas medikų bendruomenės dėmesys, daugiausia dėl prezidento Trumpo pareiškimų, tačiau vis dar yra mažai įrodymų apie jų veiksmingumą.
Hidroksichlorokvinas taip pat naudojamas reumatoidinio artrito gydymui, nes gali padėti sureguliuoti imuninę sistemą.
Ankstyvieji laboratoriniai tyrimai parodė, kad jis gali slopinti koronavirusą, tačiau kyla vis daugiau susirūpinimo dėl jo vartojimo gydant nuo Covid-19.
PSO neseniai nutraukė savo pasaulinius hidroksichlorokvino tyrimus po plataus masto tyrimo „Lancet“ paskelbimo. Mokslininkai nustatė, kad vaisto vartojimas gali sukelti širdies problemų ir padidinti mirties tikimybę. PSO sakoma, kad nėra jokių tvirtų įrodymų apie jo veiksmingumą.
O imuniniai vaistai?
Jei imuninė sistema per daug reaguoja į virusą, tai gali sukelti uždegimą visame kūne. Tai naudinga imuninės sistemos sutelkimui kovoti su infekcija, tačiau per didelis poveikis gali pakenkti organizmui ir gali būti mirtinas.
Mokslininkai tiria beta interferoną, kuris naudojamas išsėtinei sklerozei gydyti ir silpnina uždegimą. Interferonai yra cheminių medžiagų grupė, kurią organizmas išskiria, kai ją užpuola virusas.
Taip pat išskiriamas deksametazonas – steroidų rūšis, naudojama uždegimui mažinti.
Ar pasveikusių žmonių kraujas gali išgydyti nuo koronaviruso?
Nuo infekcijos pasveikusių žmoniū kraujyje turėtų būti antikūnų, galinčių užpulti virusą.
Idėja nėra originali ir naudojama jau daugelį metų kitų ligų gydymui: paimama kraujo plazma (dalis, kurioje yra antikūnų) ir suleidžiate tai sergančiam pacientui kaip vaistą.
JAV jau gydė 500 pacientų, vadinamų „sveikstančia plazma“, tuo užsiima ir kitos šalys.
Kiek laiko praeis, kol bus sukurtas vaistas?
Kol kas dar neaišku, kada mes galime turėti vaistą, galintį gydyti nuo koronaviruso.
Tačiau bandymų rezultatus turėtume pradėti gauti jau per artimiausius kelis mėnesius. Tai yra daug anksčiau, nei sužinosime, ar vakcina (kuri apsaugo nuo infekcijos, o ne ją gydo) yra veiksminga.
Taip yra todėl, kad gydytojai tikrina jau sukurtus ir žinomus pakankamai saugius vaistus, o vakcinų tyrėjai pradeda nuo nulio.
Kai kurie visiškai nauji, eksperimentiniai koronaviruso vaistai taip pat tiriami laboratorijose, tačiau dar nėra paruošti bandymams su žmonėmis.
Kam mums reikalingas gydymas?
Akivaizdžiausia priežastis, dėl kurios norima surasti gydymo būdą, yra ta, kad tai išgelbės gyvybes, tačiau taip pat galėtų leisti panaikinti kai kurias gydymo priemones.
Veiksmingas gydymas iš esmės padarytų koronavirusą lengvesne liga.
Jei tai neleistų žmonėms, patekusiems į ligoninę, reikalauti plaučių ventiliavimo, sumažėtų intensyvios terapijos skyrių perpildymo rizika, todėl žmonių karantinavimo ar saviizoliacijos poreikis nebūtų toks didelis.
Taigi kaip dabar gydytojai pacientus gydo?
Jei esate užsikrėtęs koronavirusu, tai daugumai žmonių ligos eiga bus lengva ir gali būti gydoma namuose, laikantis lovos režimo, stengiantis namų priemonėmis „numušti“ temperatūrą ir vartojant daug skysčių.
Tačiau kai kuriems žmonėms reikalingas intensyvesnis gydymas ligoninėje, įskaitant deguonies lygio palaikymą, pavyzdžiui, ventiliaciją.
