Pastaraisiais metais prasikalę bendradarbiavimo tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos daigai taip ir neužaugo – įtampa pusiasalyje didėja ir vis labiau artėjama prie atviro karinio konfl ikto ribos.
Nepaisant taip ir nepažabotų Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų, abi korėjiečių valstybės buvo pasiekusios nemažą bendradarbiavimo pažangą. Tačiau kovo mėnesį Geltonojoje jūroje įvykusio ginkluoto incidento tyrimo rezultatai, atskleidę, kad dėl Pietų Korėjos karo laivo žūties kalti Šiaurės Korėjos kariškiai, visą pasiektą pažangą pavertė niekais ir grąžino abi valstybes prie atviro karinio konfl ikto ribos. Šiaurės Korėjoje paskelbta karinė parengtis, o Pietų Korėja su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis – JAV – skubiai derina gynybos planus ir rengia bendrus karinius mokymus.
Paskelbta karinė parengtis
Komunistinės Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras savo totalitarinėje valstybėje paskelbė karinę parengtį. Tokį drastišką žingsnį korėjiečiai žengė tada, kai Pietų Korėja paskelbė ofi cialius kovo 26 dieną nuskendusio karo laivo „Čhohan“ tyrimų rezultatus. Anot Pietų Korėjos ekspertų, įrodyta, kad korvetė paskendo tada, kai ją torpedavo Šiaurės Korėjos povandeninis laivas. Laive žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Tai didžiausias Pietų Korėjos kariuomenės praradimas nuo pat 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo laikų.
Pietų Korėjos prezidentas Li Men Bakas pareiškė, kad dėl šio incidento kreipsis į Jungtines Tautas ir prašys pasmerkti Šiaurės Korėjos veiksmus bei įvesti Pchenjanui papildomas tarptautines sankcijas. Pati Pietų Korėja nutraukė daugelį ekonominių kontaktų su Šiaurės Korėja, įskaitant pastaraisiais metais gana sparčiai besiplėtojusius prekybinius santykius (per metus Šiaurės Korėja į biudžetą iš prekybos su Pietų Korėja gaudavo apie 280–300 mln. JAV dolerių pajamų). Prieš keletą metų buvo atnaujintas susisiekimas geležinkeliu tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Dabar jis sustabdytas. Taip pat neaišku, kas laukia abiejų Korėjų santykių normalizavimo simbolio – bendros pramoninės zonos Kesono mieste.
Pietų Korėja uždraudė Šiaurės Korėjos laivams įplaukti į savo teritorinius vandenis. Nutraukta ir humanitarinė pagalba Šiaurės Korėjai, išskyrus pagalbos vaikams programą. Priminsime – per pastarąjį dešimtmetį Pietų Korėja ne kartą demonstravo gerą valią ir siekį bendradarbiauti su Pchenjanu. Pietiečiai netgi tiekė šiauriečiams milžiniškas maisto siuntas, kai keli milijonai Šiaurės Korėjos gyventojų buvo atsidūrę ties bado riba. Dabar beveik visos geros iniciatyvos žlugo. Pietų Korėja vėl pradėjo propagandinį karą prieš Šiaurės Korėją skelbdama komunistinį Pchenjano režimą smerkiančius pranešimus per garsiakalbius, kurie pastatyti išilgai Korėjos pusiasalį dalijančios demarkacinės linijos. Prieš šešerius metus ženkliai pagerėjus abiejų Korėjų tarpusavio santykiams tokios transliacijos buvo nutrauktos. Į Seulo sprendimą atnaujinti transliacijas Pchenjanas atsakė grasinimais „sunaikinti garsiakalbius artilerijos ugnimi“.
Pchenjanas kaltę neigia
Šiaurės Korėja atmeta kaltinimus dėl Pietų Korėjos karo laivo paskandinimo prie jūrinės demarkacinės linijos. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos nacionalinės gynybos taryba išplatino pareiškimą, kad teiginiai, jog šios valstybės kariuomenė kalta dėl Pietų Korėjos laivo ir jūrininkų žūties, tėra „priešų pramanai“, o Pietų Korėjos prezidentą Li Men Baką pavadino „išdaviku“. Taip pat Šiaurės Korėjos gyventojai pagarsino pradėti karą, jei prieš Pchenjaną bus įvestos naujos tarptautinės sankcijos. Tačiau labai tikėtina, kad tarptautinė bendruomenė nepaisys Pchenjano grasinimų. Už sankcijų griežtinimą jau pasisakė JAV, Japonija ir kitos šalys. Jei Jungtinėse Tautose bus pradėtas svarstyti sankcijų Šiaurės Korėjai klausimas, ginti Pchenjano neabejotinai stos Kinija ir veikiausiai Rusija.
Kad ir kaip pasaulis grasintų Šiaurės Korėjai sankcijomis, jos nebus labai veiksmingos. Itin uždarai Šiaurės Korėjos ekonomikai, palaikančiai minimalius ryšius su užsieniu (išskyrus Kiniją) tarptautinės sankcijos veikiausiai nepadarys didesnės įtakos. Pietų Korėjos sąjungininkai tai puikiai sup ranta ir bando daryti įtaką Kinijai, kad ši atsisakytų besąlygiško Pchenjano režimo palaikymo. JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton, kuri šiomis dienomis lankėsi Pekine, paragino Kinijos lyderius aktyviau bendradarbiauti su JAV ir kitomis valstybėmis sprendžiant problemas Korėjos pusiasalyje.
Privalomoji tarnyba – iki 12 metų
Pietų Korėja tikrai pirma nesiims karinių veiksmų prieš Pchenjaną, tačiau neabejotinai imsis papildomų saugumo priemonių ir dar labiau sustiprins karinį bendradarbiavimą su pagrindinėmis savo sąjungininkėmis – JAV. Amerikiečių kariuomenės atstovai pranešė artimiausiu laiku ketinantys rengti povandeninių ir kitų karo laivų manevrus kartu su Pietų Korėjos karinėmis pajėgomis. JAV Pietų Korėjoje yra dislokavusios beveik 40 tūkstančių savo karių. Anksčiau buvo planuojama amerikiečių karių skaičių Pietų Korėjoje mažinti, tačiau dabar tokie planai veikiausiai bus ilgam įšaldyti. JAV atstovai pareiškė, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos besąlygiškai yra pasirengusios padėti Pietų Korėjai, jei Šiaurės Korėja pradės agresiją“, o prezidentas Barakas Obama įsakė skubiai peržiūrėti ir atnaujinti bendrų Pietų Korėjos ir JAV kariuomenių veiksmų Šiaurės Korėjos invazijos į Pietų Korėją atveju planus.
Šiaurės Korėja iki šiol neatsisakė branduolinio ginklo kūrimo ir turi gana įspūdingą branduolines galvutes galinčių nešti raketų arsenalą. Per 23 milijonus gyventojų turinti šalis išlaiko milžinišką kariuomenę, kurioje tarnauja daugiau nei milijonas karių. Privalomoji karo tarnyba skirtingose Šiaurės Korėjos kariuomenės rūšyse trunka nuo 3 iki 12 metų. Į sukarintas struktūras įtraukti beveik visi suaugę šalies gyventojai, taip pat paaugliai. Greta didžiulės reguliariosios kariuomenės, Šiaurės Korėjoje gyvuoja sukarinta Valstiečių ir darbininkų raudonojo gvardija (iki 3,8 mln. žmonių) bei Raudonoji jaunimo gvardija (1 milijonas žmonių). Pietų Korėjos kariuomenė ne tokia skaitlinga (672 tūkst. žmonių), bet aprūpinta kur kas modernesniais ginklais ir technika nei Šiaurės Korėjos kariuomenė. Pietų Korėjoje šauktiniai tarnauja kur kas trumpiau nei Šiaurės Korėjos jaunuoliai – iki 2,5 metų.
Dr. Manvydas Vitkūnas
