Nenorėdami sulaukti dar vieno prezidento veto, JAV Kongresą kontroliuojantys demokratai sutinka nusileisti ir finansuoti karą Irake be aiškių pasitraukimo iš ten terminų.
Keletas JAV pareigūnų teigia, kompromisinis projektas numatys 120 mlrd. JAV dolerių skyrimą, įskaitant 8 mlrd., kurių demokratai išsireikalavo vietiniams JAV poreikiams: uragano Katrina padariniams likviduoti ir fermerių nuostoliams, patirtiems dėl sausros, atlyginti.
Šis kompromisinis susitarimas turi būti Bušo pasirašytas penktadienį. Senate demokratai neturi pakankamai balsų, kad įveiktų prezidento veto, tad buvo priversti nusileisti.
Praeitą savaitę JAV Senatas išsprendė ilgai užsitęsusį JAV karių Irake finansavimo ir išvedimo klausimą - prieš JAV pajėgų Irake finansavimo sumažinimą ir išvedimo datos nustatymo projektą balsavo 67 Senato nariai, už - 29.
Tąkart prie projekto nepalaikančių respublikonų prisijungė ir 19 demokratų, tarp jų ir Ginkluotės komiteto pirmininkas Senate Karlas Levinas, kuris teigė nenorįs, kad kariai Irake nemanytų esą palikti vieni, praneša .
Tačiau tarp balsavusių už finansavimo mažinimo ir išvedimo datos nustatymo projektą buvo ir keturi Senato demokratai keliantys savo kandidatūrą JAV prezidento rinkimuose. Hillary Clinton ir Barackas Obama - demokratų favoritai - buvo tarp jų.
Ankstesnis projektas - vetuotas
Anksčiau šį mėnesį Dž. Bušas (G. Bush) jau vetavo įstatymą, kuriame finansai karui Irake buvo skirti numatant ir pasitraukimo iš Irako datą. Jis pakartojo, vetuosiąs ir naują projektą, kuriam jau yra pritarę Atstovų Rūmai. Pasak jo, nėra prasmės iš anksto skelbti priešui, kada pasitrauksi.
Demokratų kontroliuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Atstovų rūmai, tuomet 221 vienu balsu prieš 201 buvo pritarę karo Irake finansavimo įstatymui, kuris numato du jo etapus.
Neturėdami pakankamos daugumos veto atmesti, Senato demokratai, ir jų lyderis Haris Reidas (Harry Reid) siekia kompromiso su Baltaisiais Rūmais bei respublikonais.